Pai tavyterai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pai tavyterai, kaivai
Xamã guarani.jpg
Gyventojų skaičius ~30 000
Populiacija šalyse Flag of Paraguay.svg Paragvajus:
8750[1]

Flag of Argentina.svg Argentina:
~500
Flag of Brazil.svg Brazilija:
~18 000
Flag of Bolivia.svg Bolivija

Kalba (-os) kaivų
Religijos vietiniai tikėjimai, katalikybė
Giminingos etninės grupės kiti gvaraniai

Pai tavyterai (paí tavyterás), dar vadinami kaivais (kaiwás, caiwás, kaa’wás), pai-kaivais (paï-cayuäs, painguás) – indėnų tauta, priklausanti gvaraniams, gyvenanti Paragvajuje, Brazilijoje, Bolivijoje ir Argentinoje. Kalba tupių-gvaranių šeimai priklausančia kaivų kalba.

Paragvajuje gyvena ~8000 pai tavyterų, susitelkusių 39 bendruomenėse (Amabajaus, Konsepsjono, San Pedro ir Kanindeju departamentai) tarp Apos ir Chechuy upių, bei tarp Ipanės ir Akidabano aukštupių. Argentinoje gyvena susimaišę su mbijais Misioneso provincijos Kainguaso departamente. Brazilijoje gyvena Pietų Mato Groso ir Paranos valstijose (tarp Iguatemi ir Ivinjemos upių, iki pat Paranos), taip pat sutinkami ir Bolivijos pietrytiniuose regionuose.

Etnonimą „pai tavyterai“ suteikė kitos gvaranių gentys. Jis reiškia „gyventojai iš pasaulio centro kaimo“. Pagal gvaranių mitologiją pasaulis sukurtas Amambajaus Kordiljeroje, kur stūkso šventasis Guasu kalnas.

Iki pat XIX a. pr. pai tavyerai praktiškai nekontaktavo su europiečiais. XX a. daugelis jų žemių buvo užimtos plantatorių ir kalnakasių. Pai tavyterai buvo priversti apleisti įprastą gyvenimo būdą ir pradėjo dirbti plantacijose.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]