Kanelai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kanelai
Kanelų vyrai
Kanelų vyrai
Gyventojų skaičius 2100
Populiacija šalyse Brazilija
(Maranjauno vėliava Maranjanas)
Kalba (-os) kanelų, portugalų
Religijos vietinis tikėjimas, krikščionybė
Giminingos etninės grupės apinažai, gaviaunai ir kt. že
Vikiteka: Kanelai

Kanelai (Canela) – indėnų tauta, gyvenanti Brazilijoje, Maranjano valstijos savanoje. Portugalai Canela vardu pavadino tris kultūriškai susijusias timbirų grupes: Ramkokramekrá (kurie dabar gyvena dviejose gyvenvietėse), Apanyekrá (kurie dabar gyvena vienoje gyvenvietėje) ir Kenkateye (išnykusi grupė). Maranjane yra iš viso apie 2100 kanelų. Kanelų kalba priklauso že kalbų šeimai, turi 3 tarmes (apanjekrų, ramkokramekrų ir kenkatežų). Dauguma išpažįsta prigimtinį tikėjimą, yra atsivertusiųjų į krikščionybę.

Kanelai pirmą kartą aprašyti XVII a., kai portugalai pradėjo kolonizuoti šiaurės Brazilijos vidines teritorijas. Portugalai São Luís saloje įkūrė karinį atramos punktą, iš kurio į kanelų gyvenamas vietoves pradėjo keltis kariai, misionieriai ir naujakuriai. Tuo metu dabartinėje Maranjano valstijoje gyvenusios įvairios etninės grupės susivienijo kovoje su kolonialistais. Jos gynėsi nuo antpuolių, tačiau buvo priverstos perkelti savo gyvenvietes vis toliau į krašto gilumą.

Šiais laikais verčiasi daugiausia lydimine žemdirbyste: augina kukurūzus, manijokus, batatus, jamsus, žemės riešutus, medvilnę, ryžius, cukranendres). Taip pat verčiasi medžiokle, rankiojimu, gyvulininkyste (kiaulės, vištos, šunys, rečiau arkliai, mulai, asilai, galvijai), samdomu darbu ūkiuose.

Kanelai skirstosi į egzogamines ritualines brolijas, klases. Išrinkti vadai keičiami parinktais Brazilijos valdininkų. Dabar tradicinė didelė šeima keičiasi į mažesnes. Gyvenvietę sudaro dideli statiniai, skirti matrilokalinėms šeimoms, supantys aikštę, kurioje vyksta bendruomeniniai ir vyrų susirinkimai. Namas su dvišlaičiu stogu, atviromis erdvėmis. Taip pat stato kūginio pavidalo apeiginius karkasinius statinius.

Dabar kanelai dažnai rengiasi europietiškai. Apeigų metu kūną išsidažo, moterys apsiklijuoja sakalo pūkais. Apeigoms gaminasi rūbus iš karnos, plaušų. Išlikusi mitologija.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Энциклопедия «Народы и религии мира», М.-1998