Ramybė

Šis straipsnis apie būseną. Apie kaimą prie Visagino skaitykite straipsnyje Ramybė (kaimas).

Proto ramybė. Buda pasinėręs į meditacijos gelmes.

Ramybė, ramuma – būsena, kai objektui nedaro įtakos išoriniai veiksniai. Kalbant apie žmogų, ramybė suvokiama kaip poilsis nuo aplinkos dirgiklių bei judėjimo, atsiribojimas nuo triukšmo. Tykuma dažnai siejama su gamta, tyla, vienatve.

Ramybė teigiamai veikia žmogaus savijautą: mažina stresą, nerimą, suteikia laimės pojūtį. Teigiama, jog laikas praleistas gamtoje teigiamai veikia tiek vaikus, tiek suaugusius.^[1]

Moksliniai tyrimai rodo, kad nusiraminti padeda įsitraukimas į supančia aplinką arba pasigerėjimas gamtiniu kraštovaizdžiu, kuris skatina klajoti mintimis ar tiesiog atsipalaiduoti ir pamiršti kasdienius rūpesčius. Tokia natūrali aplinka, nors ir kiekvienam imponuojanti savitu kraštovaizdžiu, skatina relaksaciją, refleksiją.^[2]^[3]^[4]

Ramybės pojūtis taip pat pasiekiamas praktikuojant jogą, medituojant. Budizme proto ramybė įvardijama passaddhi terminu. Manoma, kad atsisiejimas nuo pastovaus minčių srauto veda į nušvitimą.^[5]

Akstinai, skatinantys ramybę:

natūralus kraštovaizdis, miškai;
vandens telkiniai (upės, jūra, ežerai ir kt.);
paukščiai, kita gyvūnija;
didelės atviros vietos.

Akstinai, trikdantys ramybę:

triukšmo tarša;
šviesos tarša;
transportas;
miestai, gyvenvietės, gamyklos;
didelis kiekis žmonių.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Louv, Richard (2008). Last child in the woods: saving our children from nature-deficit disorder (Updated and expanded leid.). Chapel Hill, N.C.: Algonquin Books of Chapel Hill. ISBN 978-1-56512-605-3. OCLC 183879632.
↑ Kaplan, Rachel (1989). The experience of nature: a psychological perspective. Stephen Kaplan. Cambridge: Cambridge University Press. ISBN 0-521-34139-6. OCLC 18814094.
↑ Herzog, Thomas R.; Bosley, Patrick J. (1992 m. birželio mėn.). „Tranquility and preference as affective qualities of natural environments“. Journal of Environmental Psychology. 12 (2): 115–127. doi:10.1016/s0272-4944(05)80064-7. ISSN 0272-4944.
↑ Pheasant, Robert J.; Fisher, Mark N.; Watts, Greg R.; Whitaker, David J.; Horoshenkov, Kirill V. (2010 m. gruodžio mėn.). „The importance of auditory-visual interaction in the construction of ‘tranquil space’“. Journal of Environmental Psychology. 30 (4): 501–509. doi:10.1016/j.jenvp.2010.03.006. ISSN 0272-4944.
↑ Buswell, Robert E.; Lopez, David S. (eds.). The Princeton Dictionary of Buddhism. Princeton University Press. doi:10.1093/acref/9780190681159.001.0001. ISBN 978-0-691-15786-3.

Vikicitatos

Wikiquote logo

Puslapis Vikicitatose –

Ramybė

[1] Louv, Richard (2008). Last child in the woods: saving our children from nature-deficit disorder (Updated and expanded leid.). Chapel Hill, N.C.: Algonquin Books of Chapel Hill. ISBN 978-1-56512-605-3. OCLC 183879632.

[2] Kaplan, Rachel (1989). The experience of nature: a psychological perspective. Stephen Kaplan. Cambridge: Cambridge University Press. ISBN 0-521-34139-6. OCLC 18814094.

[3] Herzog, Thomas R.; Bosley, Patrick J. (1992 m. birželio mėn.). „Tranquility and preference as affective qualities of natural environments“. Journal of Environmental Psychology. 12 (2): 115–127. doi:10.1016/s0272-4944(05)80064-7. ISSN 0272-4944.

[4] Pheasant, Robert J.; Fisher, Mark N.; Watts, Greg R.; Whitaker, David J.; Horoshenkov, Kirill V. (2010 m. gruodžio mėn.). „The importance of auditory-visual interaction in the construction of ‘tranquil space’“. Journal of Environmental Psychology. 30 (4): 501–509. doi:10.1016/j.jenvp.2010.03.006. ISSN 0272-4944.

[PUP-5] Buswell, Robert E.; Lopez, David S. (eds.). The Princeton Dictionary of Buddhism. Princeton University Press. doi:10.1093/acref/9780190681159.001.0001. ISBN 978-0-691-15786-3.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]