Saulėgrįža

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Saulėgrįža (ankstesnėje literatūroje galima rasti pavadinimą solsticija) tai laiko momentai žiemą ir vasarą, kai Saulė, slinkdama ekliptika, atsiduria taškuose, labiausiai nutolusiuose nuo dangaus pusiaujo. Nuo jų Saulė pradeda grįžti atgal (artėti prie dangaus pusiaujo).

Saulėgrįžos taškai danguje yra nutolę per 90 laipsnių nuo lygiadienio taškų. Vasaros saulėgrįžos momentu (žymimas Vėžio ženklu) Saulė yra šiauriniame dangaus pusrutulyje (dangaus pusiaujo atžvilgiu), žiemos saulėgrįžos taške (žymimas Ožiaragio ženklu) Saulė yra pietiniame dangaus pusrutulyje. Saulėgrįžų taškai žymimi tais pat ženklais, kuriuose jie buvo prieš 2000 metų. Dabar vasaros saulėgrįžos taškas yra Tauro žvaigždyne, o žiemos saulėgrįžos taškas – Šaulio žvaigždyne.

Šiaurinio pusrutulio gyventojams vasaros saulėgrįža (birželio 22 d.) yra astronominės vasaros pradžia (Saulės kelias virš horizonto būna ilgiausias, taigi diena ilgiausia, naktis trumpiausia), o žiemos saulėgrįža (gruodžio 22 d.) – astronominės žiemos pradžia (naktis ilgiausia, diena trumpiausia). Pietų pusrutulio gyventojamas – atvirkščiai, birželio 22 d. naktis būna ilgiausia, o diena trumpiausia.


Vikiteka