Skylab

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
„Skylab“ (kairiosios pagrindinės saulės baterijos nėra, nes ji buvo sugadinta starto metu).

„Skylab“ – pirmoji amerikiečių sukurta kosminė stotis. 77 tonų masės objektas orbitoje prabuvo šešerius metus, nuo 1973 metų gegužės 14-osios iki 1979 metų liepos 11-osios.

Savo forma ir jungtimis „Skylab“ tiksliai tiko į „S-IVB“ pakopos vietą „Saturnas V“ tipo raketoje, kuri kitkuo beveik nesiskyrė nuo naudotų skrydžiams į Mėnulį. Vietoje veiklios pakopos, kurios būtų reikėję Mėnuliui nuo Žemės orbitos pasiekti, buvo iškelta kosminė stotis. Pirmuosiuose variantuose, kur buvo planuota mažesnė raketa, „Skylab“ būtų turėjusi ir įprastinį „S-IVB“ variklį, degalų bakus bei būti pertvarkyta į kosminę stotį jau orbitoje. Vėliau nuspręsta, jog pertvarkymas kosmose bus pernelyg brangus bei ilgas ir geriau iškelti visiškai darbui parengtą stotį.

Vėliau „Skylab“ lankę laivai bei juos iškėlusios raketos taip pat daug kuo priminė skrydžiams į Mėnulį naudotą įrangą.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

„Skylab“ gimė iš projekto, pateikto JAV kariuomenei vokiečių mokslininko Wernher von Braun. Pagal jo viziją kosminė laboratorija turėjo būti karinės bazės Mėnulyje dalimi. Pagrindiniai jos veiklos principai buvo pritaikyti daugelyje ateities stočių.

1963 metais JAV oro pajėgos (USAF) pradėjo kurti mažą, žvalgybai skirtą kosminę stotį (Manned Orbiting Laboratory), kuri būtų valdoma dviejų pilotų įgulos. Tai privertė JAV Nacionalinę aeronautikos ir kosmoso administraciją (NASA) pradėti savo kosminės stoties planavimą.

Pagrindinė „Skylab“ užduotimi buvo įrodyti, kad žmogus gali ilgesnį laiką prabūti kosmose. Taip pat jos pagalba, panaudojant Atmospheric Telescope Mount (ATM) modulį, buvo atliekami Saulės ir žemiškųjų reiškinių stebėjimai.

„Skylab“ stoties schema

Be ATM į „Skylab“ sudėtį dar įėjo:

  • Laboratorinis modulis (Workshop) – padalintas į dvi dalis, vienoje buvo sandėlis ir laboratorija, kitoje – gyvenamosios patalpos.
  • Sujungimo modulis (Docking adapter) – jame buvo „Skylab“ kontrolės centras, bei „Apollo“ laivams skirti prisijungimo mazgai.

„Skylab“ startas iš esmės pavyko, nors buvo nepataisomai sugadinta kairioji pagrindinė saulės baterija bei priešmikrometeoritinis skydas. Nukentėjo ir dešinioji baterija, kuri neišsiskleidė. Pirmoji astronautų ekspedicija ilgai tvarkė stotį, daug kartų išeidami į atvirą kosmosą. Jiems pavyko išskleisti dešiniąją bateriją ir taip išgelbėti projektą.

Atliktos misijos[taisyti | redaguoti kodą]

„Skylab“ funkcionavimo metu įvyko keturios misijos, iš kurių trys buvo su įgula. Pirmoji misija kurioje dalyvavo ekipažas „SL-2“, prasidėjo 1973 metų gegužės 25-ją ir truko 28 dienas ir 50 minučių. Jos metu personalas Charles Conrad (įgulos vadas), Paul Weitz (pilotas) ir Joseph Kerwin (mokslininkas) pašalino gedimus atsiradusius „Skylab“ paleidimo į kosmosą metu (misija „SL-1“). Antrosios misijos, pradėtos tų pačių metų liepos 28-ją ir trukusios 59 dienas ir 11 valandų, įgulos, susidedančios iš Alan Bean, Jack Lousma ir Owen Garriot, užduotimi buvo reaktyvinės kuprinės (AMVR) testavimas. Paskutinės misijos, „SL-3“, įgula Gerald Carr, William Pogue ir Edward Gibson praleido stotyje 84 dienas ir 1 valandą, vykdydama įvairias užduotis ir sugrįžo į Žemę 1974 metų vasario 8 d.

Skylab kosminės programos pabaiga[taisyti | redaguoti kodą]

Nors buvo planų eksploatuoti stotį dar bent 8 metus, 1977 metais padidėjęs Saulės aktyvumas ir su juo susijęs atmosferos išsiplėtimas sukėlė didesnį negu buvo numatytas orbitos sumažėjimą. Kadangi NASA neturėjo galimybės perkelti „Skylab“ į aukštesnę orbitą, 1979 metu liepos 11-ją stotis sudegė atmosferoje, o jos nuolaužos nukrito į Indijos vandenyną ir vakarų Australiją. Vikiteka