Tarptautinė kosminė stotis

Tarptautinė Kosminė Stotis
	TKS po STS-119 misijos, 2009 m. kovo 25 d. Nufotografuota iš erdvėlaivio „Discovery“.
Stoties statistika
Masė:	apie 450000 kg
Ilgis:	73 m; nuo „Destiny“ iki „Zvezda“; (2009 m. kovas)
Plotis:	108,5 m; saulės baterijų plotis; (2009 m. kovas)
Aukštis:	27,4 m; (2007 m. vasario 22 d.)
Gyvenamas tūris:	358 m³
Atmosferos slėgis:	101,3 kPa
Perigėjus:	341 km; (2009 m. rugsėjo 15 d.)
Apogėjus:	353 km; (2009 m. rugsėjo 15 d.)
Orbitos inklinacija:	51,6419 laipsnio; (2009 m. rugsėjo 15 d.)
Vidutinis greitis:	27743,8 km/h; (7706,6 m/s)
Orbitos periodas:	91,62 minutės
Apsisukimų per dieną:	15,71739808; (2008 m. vasario 15 d.)
Dienos orbitoje:	5258; (2013 m. balandžio 13 d.)
Apgyvendinta dienų:	4545; (2013 m. balandžio 13 d.)
Apsisukimų skaičius:	82532 apsisukimai; (2013 m. balandžio 13 d.)
Nukeliautas atstumas:	~2,6 * 109 km
	2009 m. spalis dienos statistika (nebent nurodyta kitaip).
Konfigūracija
	; Kosminė stotis po STS-119 misijos.

Tarptautinė kosminė stotis (TKS) (angl. International Space Station, ISS) – tarptautinis orbitinės stoties projektas, kuriame bendradarbiauja penkios kosmoso agentūros iš įvairių pasaulio šalių: JAV (NASA), Rusija (RKA), Japonija (JAXA), Kanada (CSA) ir keletas Europos valstybių (ESA).

Kosminės stoties pradžia laikoma 1998 m. lapkričio 20 d., kai į orbitą buvo išvestas pirmasis modulis „Zarya“. Nuo 2000 m. lapkričio 2 d. TKS yra pastoviai apgyvendinta. Šiuo metu komplekse gyvena 35-toji ekspedicija, sudaryta iš šešių žmonių. TKS aptarnauja rusiški „Sojuz“ ir „Progress“, europietiški „ATV“, bei SpaceX Drakon moduliai.

TKS statybos buvo baigtos 2011 m.

Istorija [taisyti]

Tarptautinės kosminės stoties istorija prasidėjo pasibaigus Šaltajam karui, kai JAV, Europa, Rusija, Japonija ir Kanada pradėjo derybas dėl tikros tarptautinės stoties sukūrimo. Projektas buvo paskelbtas 1993 m., kaip „Space Station Alpha“ (liet. „Kosminė stotis alfa“). Buvo sutarta sujungti įvairių kosmoso agentūrų projektus: NASA „Space Station Freedom“, Rusų „Mir-2“ ir ESA „Columbus“ kosmines stotis.

Pirmasis modulis „Zarya“ buvo paleistas rusiška „Proton“ raketa iš Baikonuro kosmodromo 1998 m. lapkričio 20 d. Iki pirmosios ekspedicijos įsikėlimo buvo prijungti dar du moduliai: „Unity“, kuris pakilo į orbitą kaip „Space Shuttle“ misijos STS-88 krovinys, 1998 m. gruodžio 4 d. ir „Zvezda“ modulis, iškeltas „Proton“ raketa 2000 m. liepos 12 d.

Stoties struktūra [taisyti]

TKS seka Salyut ir Almaz seriją, Cosmos 557, Skylab, ir Mir kaip 11-toji kosminė stotis paleista. TKS yra trečios kartos^[1] modulinė kosminė stotis.^[2]

Kiti modulinių kosminių stočių pavyzdžiai yra Sovietų/Rusų Mir, Rusų OPSEK, ir Kiniečių kosminė stotis. Pirmoji kosminė stotis, Salyut 1, ir kitos vienos dalies pirmos kartos stotys, pvz.: Salyut 2,3,4,5, DOS 2, Kosmos 557, Almaz ir NASA Skylab nebuvo pritaikytos moduliams su atsargomis. ^[3]</ref> Paprastai sakant, kiekviena komanda turėdavo atlaisvinti vienintelį prisišvartavimo angą, kad kita komanda galėtų atvykti į stotį. Skylab turėjo daugiau negu vieną angą, bet nebuvo pritaikytas naujų atsargų atitiekimui. Salyut 6 ir Salyut 7 turėjo daugiau negu vieną prisišvartavimo angą ir buvo pritaikytas periodiškam naujų medžiagų atitiekimui.^[4] Modulinės stotis leidžia prijungti arba pakeisti senus modulius, ir tai prideda stočiai didesnį universalumą.

Apačioje yra diagrama su pagrindiniais stoties komponentais. Mėlynai pažymėti langeliai yra hermetiškos vietos į kurias galima įeiti be kostiumo. Langeliai pažymėti raudonai yra stoties struktūra, kuri yra nehermetiška. Kiti nehermetiški komponentai yra pažymėti geltonai. Prisiminkite, kad Unity mazgas prisijungia tiesiai prie Destiny laboratorijos. Dėl aiškumo, jos yra pažymėtos atskirai