Moteriškumas

Feminizmas

Subtipai Anarcho feminizmas Kultūrinis feminizmas Cyborg feminizmas Eko feminizmas Fat feminizmas Individualistinis feminizmas Lesbiečių feminizmas Liberalusis feminizmas Marksistinis feminizmas Postmodernusis feminizmas Psichoanalitinis feminizmas Radikalusis feminizmas Religinis feminizmas Separatistinis feminizmas Socialistinis feminizmas Moteriškumas Temos Feministinis judėjimas Pro-feminizmas Antifeminizmas Lyčiai palankus feminizmas Moterų teisės Feministinė ekonomika Istorija Moterų istorija Feministinė istorija Feminizmo istorija Rinkimų teisė Rinkimų teisė Moterų rinkimų teisė Sufražistės Feminizmo bangos Pirmosios bangos feminizmas Antrosios bangos feminizmas Trečiosios bangos feminizmas Pagal šalį JAV Jungtinė Karalystė Norvegija Lotynų Amerika Nikaragva Iranas Indonezija 'Feminizmas ir religija' Islamiškas feminizmas Sąrašai Feministės Literatūra Temos

Botičelio „Veneros gimimas“ – klasikinė moteriškumo samprata

Altajiečiai šamanizmą laiko moterų užsiėmimu

Moteriškumas (angl. Femininity) – etinė kategorija, reiškianti moteriai būdingų savybių derinį: emocingumą, švelnumą, trapumą, nuoširdumą, ištikimybę. Taip pat moteriškumas siejamas su estetika – kūno bruožų harmoninga išraiška, atskirianti moterišką kūną nuo vyriško. Moteriškumo samprata apima ne tik biologinį, bet ir socialinį bei kultūrinį aspektus, ji nesusijusi vien tik su biologine moters lytimi – egzistuoja ir „moteriškų“ vyrų samprata.

Priešingybė moteriškumui yra vyriškumas, kuris suprantamas kaip tvirtumo, atkaklumo, agresyvumo ir panašių bruožų visuma.

Istorija

Šiuolaikinis moteriškumo supratimas siekia Anglijos viduramžius. Tuomet moteris buvo paprasčiausiai vadinama mergele, žmona, motina, našle. Kai kilusi maro epidemija Anglijoje nušlavė maždaug pusė gyventojų, tradiciniai lyčių vaidmenys pasikeitė, padidėjo moterų vaidmuo visuomenėje.

Istorijoje įvairiose kultūrose moteriškumas buvo traktuojamas įvairiai, nors buvo išskiriamos ir universalios nuostatos, visais laikais sutinkamos tarp visų tautų. Tokie bruožai, kaip jausmingumas, gailestis, kentėjimas, rūpestingumas, kuklumas, švelnumas ir kt. tradiciškai laikomi „moteriškais“, būdingais moters prigimčiai. Patriarchalinėse kultūrose, kur lyčių vaidmenys buvo aiškiai apibrėžti, moteryje ypač buvo vertinami kuklumas ir paklusnumas, jos pagrindinis vaidmuo gyvenime – būti žmona, motina. Kuriantis ir vystantis feminizmo judėjimui, „idealios moters“ samprata, jos vaidmuo visuomenėje palaipsniui ėmė keistis. Romantinėje literatūroje ir mene, pradedant XIX a., ėmė klestėti naujas moters idealas – paslaptinga, viliojanti ir pavojinga „femme fatale“. Feministės ėmė skelbti stiprios, nepriklausomos, neapribotos tradicinių stereotipų ir primesto jos vaidmens visuomenėje, moters idealą.

Kultūros standartai tarp lyčių, moteriškumo supratimas keitėsi ypač ženkliai, pvz., XVI a. Prancūzijoje aukštakulniai buvo laikomi vyriškais batais, nors dabar jie yra tapę moteriškais. Senovės Egipte tiek moterys, tiek vyrai nešiojo klubajuostes (prijuostes), daug dėmesio skyrė kosmetinėms procedūroms, naudojo parfumeriją, juvelyrinius papuošalus. Moteriško grožio samprata savaip buvo suprantama Kinijoje tarp kilmingų moterų, naudojusių kojų pėdų bintavimą, siekiant turėti jas kuo mažesnes. Birmoje moteriškumu laikomas žiedų pagalba išilgintas kaklas.

• 

  Prailgintas kaklas

• 

  Kinių deformuotos pėdos (rentgeno nuotrauka)

Nuorodos

Vikicitatos

• Moteriškumas ir feminizmas
• Moteriška prigimtis