Moteriškumas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Feminizmas

Subtipai
Anarcho feminizmas
Kultūrinis feminizmas
Cyborg feminizmas
Eko feminizmas
Fat feminizmas
Individualistinis feminizmas
Lesbiečių feminizmas
Liberalusis feminizmas
Marksistinis feminizmas
Postmodernusis feminizmas
Psichoanalitinis feminizmas
Radikalusis feminizmas
Religinis feminizmas
Separatistinis feminizmas
Socialistinis feminizmas
Moteriškumas


Temos
Feministinis judėjimas
Pro-feminizmas
Antifeminizmas
Lyčiai palankus feminizmas
Moterų teisės
Feministinė ekonomika


Istorija
Moterų istorija
Feministinė istorija
Feminizmo istorija


Rinkimų teisė
Rinkimų teisė
Moterų rinkimų teisė
Sufražistės


Feminizmo bangos
Pirmosios bangos feminizmas
Antrosios bangos feminizmas
Trečiosios bangos feminizmas


Pagal šalį
JAV
Jungtinė Karalystė
Norvegija
Lotynų Amerika
Nikaragva
Iranas
Indonezija


'Feminizmas ir religija' Islamiškas feminizmas


Sąrašai
Feministės
Literatūra
Temos

 v  a  r 
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.
BotičelioVeneros gimimas“ – klasikinė moteriškumo samprata
Altajiečiai šamanizmą laiko moterų užsiėmimu

Moteriškumas (angl. Femininity) – etinė kategorija, reiškianti moteriai būdingų savybių derinį: emocingumą, švelnumą, trapumą, nuoširdumą, ištikimybę. Taip pat moteriškumas siejamas su estetika – kūno bruožų harmoninga išraiška, atskirianti moterišką kūną nuo vyriško. Moteriškumo samprata apima ne tik biologinį, bet ir socialinį bei kultūrinį aspektus, ji nesusijusi vien tik su biologine moters lytimi – egzistuoja ir „moteriškų“ vyrų samprata.

Priešingybė moteriškumui yra vyriškumas, kuris suprantamas kaip tvirtumo, atkaklumo, agresyvumo ir panašių bruožų visuma.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Šiuolaikinis moteriškumo supratimas siekia Anglijos viduramžius. Tuomet moteris buvo paprasčiausiai vadinama mergele, žmona, motina, našle. Kai kilusi maro epidemija Anglijoje nušlavė maždaug pusė gyventojų, tradiciniai lyčių vaidmenys pasikeitė, padidėjo moterų vaidmuo visuomenėje.

Istorijoje įvairiose kultūrose moteriškumas buvo traktuojamas įvairiai, nors buvo išskiriamos ir universalios nuostatos, visais laikais sutinkamos tarp visų tautų. Tokie bruožai, kaip jausmingumas, gailestis, kentėjimas, rūpestingumas, kuklumas, švelnumas ir kt. tradiciškai laikomi „moteriškais“, būdingais moters prigimčiai. Patriarchalinėse kultūrose, kur lyčių vaidmenys buvo aiškiai apibrėžti, moteryje ypač buvo vertinami kuklumas ir paklusnumas, jos pagrindinis vaidmuo gyvenime – būti žmona, motina. Kuriantis ir vystantis feminizmo judėjimui, „idealios moters“ samprata, jos vaidmuo visuomenėje palaipsniui ėmė keistis. Romantinėje literatūroje ir mene, pradedant XIX a., ėmė klestėti naujas moters idealas – paslaptinga, viliojanti ir pavojinga „femme fatale“. Feministės ėmė skelbti stiprios, nepriklausomos, neapribotos tradicinių stereotipų ir primesto jos vaidmens visuomenėje, moters idealą.

Kultūros standartai tarp lyčių, moteriškumo supratimas keitėsi ypač ženkliai, pvz., XVI a. Prancūzijoje aukštakulniai buvo laikomi vyriškais batais, nors dabar jie yra tapę moteriškais. Senovės Egipte tiek moterys, tiek vyrai nešiojo klubajuostes (prijuostes), daug dėmesio skyrė kosmetinėms procedūroms, naudojo parfumeriją, juvelyrinius papuošalus. Moteriško grožio samprata savaip buvo suprantama Kinijoje tarp kilmingų moterų, naudojusių kojų pėdų bintavimą, siekiant turėti jas kuo mažesnes. Kajanų tauta (artima kahajams) Mianmare moteriškumu laikomo žiedų pagalba išilgintą kaklą.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikicitatos