Michailas Frunzė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Michailas Frunzė
rus. Михаи́л Васи́льевич Фру́нзе
Frunze-mikhail.jpg
Gimė: 1885 m. vasario 2 d.
Pišpekas, dab. Biškekas, Kirgizija
Mirė: 1925 m. spalio 31 d. (40 metų)
Maskva
Veikla: TSRS karinis veikėjas, karybos teoretikas.
Commons-logo.svg Vikiteka: Michailas FrunzėVikiteka

Michailas Frunzė (rus. Михаи́л Васи́льевич Фру́нзе, 1885 m. vasario 2 d. Pišpekas, dab. Biškekas, Kirgizija1925 m. spalio 31 d. Maskva) – TSRS karinis veikėjas, karybos teoretikas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Pašto ženklas, išleistas Michailo Frunzės gimimo 100-mečiui

Nuo 1904 m. priklausė Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos bolševikų frakcijai, revoliucionierius profesionalas. 1905-1907 m. revoliucijos dalyvis, per 1905 m. sausio 9 d. manifestaciją Peterburgo Rūmų aikštėje sužeistas. 1907 m. kovo 24 d. už revoliucinę agitaciją suimtas Šujoje. Išsiaiškinus jo dalyvavimą ginkluotame Maskvos 1905 m. Gruodžio sukilime, 1909 m. sausio 27 d. nuteistas mirties baisme, kuri pakeista 10 m. katorgos. Dar kartą mirties nuosprendis paskebtas 1910 m. rugsėjo 22-23 d. vykusiame procese, bet ir jis pakeistas 10 m. katorga. 1910-1914 m. kalintas, nuo 1914 m. buvo tremtyje Sibire. 1915 m. sukūrė tremtinių politinę organizaciją, po apklausos policijoje iš tremties pabėgo į Čitą. Svetimais pasais nuo 1916 m. gyveno Maskvoje. 1916 m. balandžio mėn. išvyko į Baltarusijos frontą, kur prisidengdamas Žemietijų sąjungos mandatu kūrė partines organizacijas armijoje. Prasidėjus Vasario revoliucijai, Minsko darbininkų deputatų taryba ir valstiečių deputatų tarybą jį paskyrė Minsko milicijos viršininku. Redagavo bolševikų laikraštį „Zvezda“. Rugpjūčio mėn. grįžo į Šują, išrinktas Šujos darbininkų, valstiečių ir kareivių deputatų tarybos pirmininku.

Per 1917-1922 m. Rusijos pilietinį karą 1919 m. liepos – rugpjūčio mėn. Raudonosios armijos Rytų fronto, kuris atrėmė ir sumušė A. Kolčiako baltagvardiečių armijas vadas, 1920 m. rugsėjo – gruodžio mėn. Pietų fronto, kuris sumušė P. Vrangelio pagrindines karines pajėgas vadas. 1924 m. Sovietų Rusijos generalinio štabo viršininkas, kariuomenės ir laivyno reikalų liaudies komisaro pavaduotojas. 1925 m. liaudies komisaras vietoje Levo Trockio. Reformavo TSRS reguliariąją armiją.

Nuo 1921 m. VKP(b) CK narys, nuo 1924 m. kandidatas į CK politinio biuro narius. Mirė per chirurginę operaciją. Manoma, kad nužudytas J. Stalino liepimu kaip galimas varžovas. Jo teoriniais veikalais ilgai buvo oficialiai grindžiama TSRS karinė doktrina.[1]

Atminimas[taisyti | redaguoti kodą]

Jo vardu buvo pavadinta:

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Michailas Frunzė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 275 psl.