Matenadaranas

Matenadaranas

Matenadaranas 40°11′31″š. pl. 44°31′16″r. ilg. / 40.19207°š. pl. 44.52113°r. ilg. / 40.19207; 44.52113 (Matenadaranas)

Vieta	Jerevanas, Armėnija
Statusas	Veikiantis
Architektas	Markas Grigorianas
Atidarymas	1959 m. kovo 3 d.

Matenadaranas (arm. Մատենադարան, 'knygų saugykla') – viena seniausių ir didžiausių rankraščių ir archyvinių dokumentų saugyklų pasaulyje, vienas svarbiausių Armėnijos ir Rytų šalių mokslo tiriamųjų centrų, kuris įsikūręs Jerevane.

Matenadaranas (oficialiai – Šv. Mesropo Maštoco senovinių rankraščių institutas) restauruoja, tiria, verčia ir publikuoja rankraščius. 2008 m. duomenimis, jame buvo saugoma daugiau kaip 17 000 armėnų, graikų, lotynų, arabų, persų, sirų, hebrajų, etiopų, hindi, kinų, japonų ir kitų kalbų senovinių rankraščių rinkinių. Turimos kolekcijos apima senovės ir viduramžių kultūrą, literatūrą, vertimus, meno istoriją, muziką ir teatrą, įvairių mokslų kryptis. Turima apie 300 000 archyvinių dokumentų. Veikia atviras lankytojams muziejus, kuris 2018 m. sulaukė 112 000 svečių.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Matenadaranas buvo sukurtas 1920 m. nacionalizavus Ečmiadzino vienuolyno rankraštyną. Šios kolekcijos sukūrimo pradžia siekia V a., yra susijusi su teologu, armėnų raštijos pradininku Mesropu Maštocu (362-440). 1939 m. rankraščiai buvo perkelti iš Ečmiadzino į Jerevaną. Įstaigai, pertvarkytai į mokslinių tyrimų institutą, 1959 m. pastatyti šiuolaikiniai matenadarano rūmai. 1984 m. išleistas pirmasis bendrojo kolekcijos katalogo tomas.