Om mani padme hum
Om mani padme hum (skr. ॐ मणि पद्मे हूँ = IAST: oṃ maṇi padme hūṃ, tibet. ཨོཾ་མ་ཎི་པ་དྨེ་ཧཱུྃ། = oM ma Ni pa d+me hU~M) – žymiausia budistinė mantra, praktikuojama Mahajanos budizme (ypač Tibeto budizme). Siejama su bodhisatva Avalokitešvara.
Pažodžiui ši šešių skiemenų mantra verčiama kaip „Om, brangakmenis lotoso žiede, hum“. Tačiau pati mantros reikšmė įvairių mokytojų skirtingai interpretuojama. Kiekvienam iš mantros skiemenų suteikiama dieviškoji, dvasią apvalanti reikšmė: Om – dosnumas bei kilnumas, Ma – mandagumas bei drausmingumas, Ni – kantrybė bei pakantumas, Pad – darbštumas, Me – atsižadėjimas, Hum – išmintingumas.[1]
Pirmas rašytinis šaltinis su šia mantra – Karandavyūhos sūtra (1050 m.). Tibete Om mani padme hum dažnai užrašoma ant akmenų, popierėlis su maldos užrašu dedamas į maldos malūnėlius.
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Om mani padme hum reikšmė (angl.) Archyvuota kopija 2014-10-06 iš Wayback Machine projekto.