Lupkovo perėja
| Lupkovo perėja svk. Lupkovský priesmyk lenk. Przełęcz Łupkowska | |
|---|---|
 | |
| Žemynas | Europa |
| Šalys |  Slovakija,  Lenkija
|
| Aukščiausias taškas | 640 m |
| Koordinatės | 49°15′0″ š. pl. 22°02′27″ r. ilg. / 49.25000°š. pl. 22.04083°r. ilg. |
Lupkovo perėja (svk. Lupkovský priesmyk, lenk. Przełęcz Łupkowska) – kalnų perėja Karpatų kalnuose Slovakijos ir Lenkijos pasienyje, netoli vakarinės Ukrainos sienos. Perėja skiria Bieščadų (Bieszczady) ir Žemųjų Beskidų kalnų masyvus.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lupkovo perėja yra 640 m aukštyje virš jūros lygio. Ji yra piečiau Lupkovo kaimo Lenkijoje (Pakarpatės vaivadija) ir į rytus nuo Medzilaborcės miesto Slovakijoje (Prešovo kraštas). Per šią perėją nuo seno vedė svarbus prekybinis pirklių kelias iš Slovakijos vidinių rajonų į Lenkiją. Dabar tai patogus 642 m ilgio geležinkelio tunelis, šioje vietoje kertantis šalių valstybinę sieną.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nutiesus perėjoje geležinkelio tunelį, po 1874 m. pagyvėjo ekonominiai ryšiai tarp Galicijos ir Austrijos-Vengrijos, regione ėmė vystytis amatai ir pramonė, daugėti gyventojų.
Per abu Pasaulinius karus perėjos rajone vyko nuožmūs mūšiai. Rytų frontuose perėja vaidino strateginį vaidmenį. Geležinkelio tunelis buvo nuolat sugriaunamas, mėginant sutrukdyti priešo karinių pajėgų judėjimą. Antrojo pasaulinio karo metu tunelis buvo sugriautas visame ruožo ilgyje, todėl Tarybinės kariuomenės 13-sis geležinkeliečių pulkas ir speciali formuotė УВВР-3 1945 m. nutiesė perėjoje naują antžeminę liniją, apeinančią sugadintą tunelį. Perėjos viršūnėje įrengė geležinkelio stotį „Pergalė“ (rus. Pobeda). Tačiau aplinkkelį eksploatuoti buvo gana sudėtinga dėl didelių nuokalnių ir įkalnių nuolydžių (iki 38 laipsnių) bei per mažo posūkio spindulio (r=155 m). Tam teko naudoti dvigubą traukos jėgą sąstatams tempti, dažnai keisti perkaitusias ir subyrėjusias stabdžių kaladėles ilgame 13 km leidimosi žemyn ruože. Jau tais pačiais metais buvo atstatytas tunelis, bet jis nebuvo plačiau naudojamas, neskaitant atsitiktinių krovinių pervežimų. Tik 1999 m. geležinkelio tunelis buvo galutinai įrengtas saugiai eksploatuoti, ir juo buvo atnaujintas reguliarus keleivinių traukinių judėjimas.
