Beskidai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vakarų Beskidai Lenkijoje
Rytų Beskidų dalis – Gorganai

Beskidai (svk. Beskydy, lenk. Beskidy, ukr. Бескиди) – kalnų grupė Vidurio Europoje (Čekijoje, Slovakijoje, Lenkijoje ir Ukrainoje), sudaranti šiaurinį Karpatų kalnų lanką. Driekiasi nuo Moravijos Vartų vakaruose per Slovakijos šiaurę, Lenkijos pietus ir Ukrainos vakarus iki Sireto ištakų rytuose. Nusidriekę iš vakarų į rytus ~600 km, plotis siekia iki 50 km. Aukščiausia vieta – Hoverlos kalnas (2061 m).

Beskidai susidarė alpinės kalnodaros metu, neogene. Sudaryti daugiausia iš smiltainio. Vietomis šiaurinėse pašlaitėse randama gamtinių dujų ir naftos. Reljefas stipriai paveiktas ledynų erozijos, dūlėjimo, šlaitai gan lėkšti, o viršūnės apvalios.

Aukščiausia dalis yra Rytų Beskidai, kurie smulkiau skirstomi į Beščadus, Gorganus, Poloninos Beskidus ir Pokutjės-Bukovinos Beskidus. Vidurio Beskidai (aukštis iki 1001 m, Lackovos k.) skirstomi į Žemuosius Beskidus ir Ondavos aukštumą. Vakarų Beskidai (aukštis iki 1725 m, Babia Horos k.) sudaryti iš daugelio smulkių masyvų – Slovakijos Beskidų, Mažųjų Beskidų, Silezijos Beskidų, Moravijos Beskidų ir kt. Svarbiausios perėjos: Jablunkovo (550 m aukštyje), Lupkovo (630 m), Dūkios (502 m), Užo (889 m), Jablonicos (931 m).

Beskiduose prasideda Oderio, Vyslos, Dniestro, Pruto ir Dunojaus intakai. Būdingi bukų miškai, kiek aukščiau – eglių ir kėnių miškai, o viršūnėse – subalpinės pievos.

Beskiduose įsikūrę daug slidinėjimo kurortų, mineralinių versmių gydyklų. Kalnuose yra unikalių medinių bažnyčių. Kalnų gamta saugoma Karpatų rezervate (Ukraina), Babia Guros, Beščadų nacionaliniuose parkuose (Lenkija)[1].

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Beskidai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003