Kalnų perėja

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vršičiaus perėja Slovėnijoje

Kalnų perėja – įduba, slėnis, žemesnė vieta kalnuotoje teritorijoje, tinkama kirsti kalnų grandinę, dažniausiai iš upių slėnių. Per perėjas paprastai driekiasi automobilių keliai, geležinkeliai, pėsčiųjų takai. Nuo senovės laikų perėjos vaidindavo labai svabų vaidmenį, kadangi jos jungdavo kalnų atskirtas tautas, jomis eidavo prekybiniai keliai. Ir dabar perėjos yra strategiškai svarbios vietos, todėl sutrikdžius susiekimą jomis, įveikti kalnų masyvą gali prireikti daug daugiau laiko ir pastangų.

Aukščiausios kalnų perėjos pasaulyje yra Himalajuose: Marsimik La (5582 m), Semo La (5565 m), Chardung La (5359 m). Kitos svarbios perėjos: Kilikijos Vartai, Chaibero perėja, Gran San Bernardo perėja, Išvaduotojų perėja.

Iš visų kalnynų daugiausia perėjų turi Alpės, kur jų žinoma per 100.[1]

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Lietuvių enciklopedija, 22 t. Lietuvių enciklopedijos leidykla, Bostonas, JAV, 1960.


Commons-logo.svg Vikiteka: Kalnų perėja – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka