Louis-Ferdinand Céline

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Louis-Ferdinand Céline

Luisas-Ferdinandas Selinas (Louis-Ferdinand Céline; tikrasis vardas Louis-Ferdinand Destouches; 1894 m. gegužės 27 d. – 1961 m. liepos 1 d.) – prancūzų rašytojas ir gydytojas. Jis laikomas vienu įtakingiausių XX amžiaus rašytojų, priartinusiu literatūrą prie šnekamosios kalbos leksikos ir intonacijų.

Žinomiausias jo kūrinys yra Voyage au bout de la nuit (Kelionė į nakties pakraštį). Vis dėlto Celine laikomas ganėtinai kontroversiška figūra dėl niekad neslėpto antisemitizmo ir kolaboravimo su naciais Antrojo pasaulinio karo metu.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Celine gimė Courbevoie Sienos departamente (dabar vienas Paryžiaus priemiesčių). Teįgijęs pagrindinį išsilavinimą įstojo į prancūzų kavaleriją ir kovėsi Pirmajame pasauliniame kare ir buvo apdovanotas. Po dešinės rankos sužeidimo buvo demobilizuotas ir išvyko dirbit į Afriką. Po karo studijavo mediciną. Prieš užsiimdamas gydytojo praktika dirbo Tautų Sąjungoje. Laisvu nuo gydytojo darbo metu pradėjo rašyti.

1932 metais išleidęs savo žymiausiąjį romaną Voyage au bout de la nuit jis sulaužė daugelį literatūros kanonų, vartodamas daug slengo ir vulgarios kalbėsenos intonacijų bei susilaukė didelio pasisekimo. 1936 išleidžia antrąjį romaną Mort à crédit, daugelio laikomą jo kūrybos viršūne.

Taip pat parašė tris antisemitinius pamfletus Bagatelles pour un massacre (1937), L'École des cadavres (1938) ir Les Beaux draps (1941). 1944 buvo priverstas bėgti nuo teismo į Vokietiją, o 1945 į Daniją. Gindamas savo kūrybą jis teigė, kad siekė perspėti prancūzus dėl artėjančio dar vieno karo. 1950 Celine buvo už akių nuteistas vieneriems metams kalėjmo dėl koloboravimo, tačiau po metų buvo amnestuotas.

Buvusią šlovę susigrąžino savo trilogija D'un château l'autre, Nord ir Rigodon, kurioje aprašė savo egzilio metus.

Kūryba[taisyti | redaguoti kodą]

Ryškiausias Celine kūrybos bruožas yra giliai pesimistiškas žvilgsnis į pasaulį su ryškiais juodojo humoro elementais. Jo veikėjai – antiherojai, paskendę nusivylimuose, nerime, nihilizme ir inercijoje. jo hiperrealus ir polemizuojantis rašymo stlius dažnai gąsdina, bet visgi Celine stiprybė yra sugebėjime diskredituojant beveik viską neprarasti žmogiškumo jausmo.

Celine padarė didžiulę įtaką tokiems autoriams kaip Henry Miller, William S. Burroughs, Kurt Vonnegut, Billy Childish ir Charles Bukowski. Bukowskis netgi yra pasakęs, kad „Kelionė į nakties pakraštį yra geriausia knyga parašyta per paskutinius du tūkstančius metų“.

Bibliografija[taisyti | redaguoti kodą]

  • Semmelweis, 1924
  • Voyage au bout de la nuit, 1932 (Kelionė į nakties pakraštį)
  • L'Eglise, 1933
  • Hommage à Emile Zola, 1933
  • Mort à crédit, 1936
  • Mea culpa, 1936
  • Bagatelles pour un massacre, 1937
  • L'École des cadavres, 1938
  • Les Beaux Draps, 1941
  • Guignol's Band, 1944
  • Casse - pipe 1949
  • Féerie pour une autre fois 1952
  • Normance (Féerie II) 1954
  • D'un château l'autre, 1957
  • Nord, 1960 (North, 1972)
  • Guignol's band II (Le pont de Londres) išleista po mirties 1964
  • Rigodon, išleista po mirties 1969

Lietuvių kalba[taisyti | redaguoti kodą]

  • Kelionė į nakties pakraštį, Vilnius: UAB „Baltų lankų“ leidyba", [2002] (Vilnius: Vilspa)


Commons-logo.svg Vikiteka: Louis-Ferdinand Céline – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka