Lotte Goslar
| Lotte Goslar | |
|---|---|
| |
| L. Goslar Prahos Laisvajame teatre 1935 m. | |
| Gimė | 1907 m. vasario 27 d. Dresdenas, Vokietija |
| Mirė | 1997 m. spalio 16 d. (90 metų) Greit Baringtonas, JAV |
| Veikla | šokėja |
Lotė Goslar (vok. Lotte Goslar, 1907 m.vasario 27 d. Dresdenas, Vokietija – 1997 m. spalio 16 d. Greit Baringtonas, JAV) – vokiečių ir amerikiečių šokėja.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dresdene gimusi L. Goslar buvo kilusi iš bankininkų šeimos ir nuo mažens siekė šokėjos karjeros. Ji mokėsi pas M. Vigman ir G. Paluką. L. Goslar debiutavo Berlyne. Netrukus ji sukūrė savo ekspresionistinio šokio stilių. 1933 m. L. Goslar paliko Vokietiją ir prisijungė prie Erikos Man kabareto „Die Pfeffermühle“ („Pipirų Malūnas“).[1]
L. Gosler su kabaretu gastroliavo po Europą ir sulaukė sėkmės Prahos Laisvajame teatre. Vėlyvą 1936 m. rudenį su grupe išvyko į JAV, kad 1937 m. pradžioje čia imtų dirbti su „The Peppermill“ (angliškas kabareto „Die Pfeffermühle“ pavadinimas), tačiau kabaretas JAV nesulaukė sėkmės. Kadangi L. Gosler bjaurėjosi naciais, liko gyventi JAV.[2]
L. Goslar pasirodydavo naktiniuose klubuose, 1943 m. išvyko į Holivudą ir čia įkūrė savo trupę, su kuria surengė daugybę turų po JAV, o vėliau ir Europą. Nuo 8-ojo dešimtmečio pabaigos ji ne kartą šoko Vokietijoje.[3]
Kaip choreografė, ji sukūrė hibridinę šokio ir pantomimos formą. L. Goslar parengė pasirodymus „Tik žmonėms“ (1954) ir „Klounai bei kiti kvailiai“ (1966). Ji taip pat dirbo šokių instruktore, be kitų, mokė Merlin Monro ir Gaverį Čempioną. 1987 m. L. Goslar pasirodė Rozos fon Prauheim filme „Dolė, Lotė ir Marija“ („Dolly, Lotte and Maria“).[4]
Savo, kaip artistės ir šokėjos, palikimą ji paskyrė Kelno vokiečių šokių archyvui (vok. Deutsches Tanzarchiv Köln) ir Niujorko viešosios bibliotekos Džeromo Robinso šokių skyriui.[5]
Sulaukusi 90 metų, L. Goslar mirė Greit Baringtone, Masačusetse.[6]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lotte Goslar, Getty Image. Nuoroda tikrinta 2023-02-17
- ↑ Lotte Goslar, Oxford References. Nuoroda tikrinta 2023-02-17
- ↑ Lotte Goslar’s papers, archives.nypl.org. Nuoroda tikrinta 2023-02-17
- ↑ Lotte Goslar, Deutsches Tanzarchiv Köln. Nuoroda tikrinta 2023-02-17
- ↑ Lotte Goslar, thefreelibrary.com. Nuoroda tikrinta 2023-02-17
- ↑ Obituary on the New York Times. Nuoroda tikrinta 2023-02-17