Latvijos komunistų partija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Latvijos komunistų partija (LKP; latv. Latvijas Komunistiskā partija) buvo marksistinė partija Latvijoje XX a., vadovaujanti partija Latvijos STR ir Latvijos TSR. Pagrindinis leidinys – laikraštis „Cīņa“ (Kova).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pavadinimą „LKP“ viena iš Latvijos socialdemokratų krypčių priėmė 1919 m. 1919 m. dalyvavo Latvijos Tarybų Respublikos sukūrime, turėjo apie 7500 narių. 19201940 m. partija veikė nelegaliai. 1928 m. partija trumpam legalizavosi kaip Latvijos nepriklausomų socialistų partija. 1940 m. partija legalizuota, įtraukta į VK(b)P sudėtį ir pervadinta į LK(b)P, 1952 m. atgavo ankstesnį pavadinimą.

1990 m. LKP prarado valdžią ir nuo jos atskilo Latvijos nepriklausoma komunistų partija, kuri vėliau prisijungė prie LSDSP. 1991 m. rugpjūtį partijos veikla buvo sustabdyta ir rugsėjį Aukščiausiosios Tarybos sprendimu LKP buvo uždrausta. Spalį, jau teismo sprendimu, buvo uždraustas partijos laikraštis „Cīņa“ (Kova).

Vėliau 6 iš 108 LKP paskutinio CK narių prisijungė prie Latvijos socialistų partijos, tarp jų pirmasis Latvijos socialistų partijos pirmininkas Filipas Stroganovas ir paskutinis Latvijos komunistų partijos ir antras Latvijos socialistų partijos pirmininkas Alfredas Rubikas. Alfredas Rubikas kelis kartus išreiškė ketinimus atkurti Latvijos komunistų partijos veiklą ir grąžinti iš jos konfiskuotą nuosavybę.

Asmenims, kurie dirbo Latvijos komunistų partijoje po 1991 m. sausio 13 d., uždrausta kandidatuoti Latvijos Savivaldybių ir Saeimos rinkimuose (nepiliečiams – natūralizuotis). Atitinkamos įstatymų normos buvo nesėkmingai apskųstos Konstituciniam teismui 2000 ir 2006 m., taip pat Europos Žmogaus teisių teismui.

LKP CK pirmieji sekretoriai[taisyti | redaguoti kodą]