Krioterapija

Krioterapija:

• fizioterapijos sritis, apimanti gydymo ir skausmo slopinimo šalčiu ir žema temperatūra būdus.
• chirurgijos sritis, kai naudojant labai didelį šaltį ląstelės sunaikinamos, nes užšąla jų citozolis. Šis krioterapijos variantas vadinamas kriochirurgija.

Dabartinėje sporto praktikoje krioterapija gydo sportininkų traumas, skatina išvargintų raumenų regeneraciją.

Fizioterapinė krioterapija

Žeminant audinių temperatūrą lėtėja medžiagų ir energijos apykaita, geriau išgyvena ląstelės, mažėja uždegimas, silpsta skausmas ir spazmai, siaurėja kraujagyslės.

Šaldoma naudojant plastikinį maišelį su ledu (toks variantas angliškai vadinamas ice pack therapy), ledo gabalėlius, atšaldytus paketus, šaltas sūkurines vonias, šaldančius purškalus ir kt. Šios priemonės atima iš audinių šilumą tiesioginio sąlyčio būdu. Šaldantys purškalai šaldo garuodami, o sūkurinė vonia nuneša šilumą konvekcijos dėka.

Šaldymu slopinamas aštrus ir lėtinis skausmas. Šaltis sukelia kraujagyslių susiaurėjimą, po kurio seka refleksinis jų išsiplėtimas. Atšaldytoje vietoje sulėtėja metabolizmas ir fermentų veikla, sumažėja deguonies naudojimas. Šaltis mažina raumenų skaidulų juntamųjų verpsčių aktyvumą ir nervinių impulsų greitį, todėl mažina spazmus ir apsauginį raumenų įsitempimą.

Šalčio kameros terapija

Šalčio kameros terapija (angl. cryogenic chamber therapy) – pacientas trumpam (iki 3 minučių) patalpinamas į kriogeninę kamerą, kur oro temperatūra būna apie -110 °C. Kamera aušinama skystu azotu. Pacientas nieko nenušąla, tačiau šalčio poveikis paveikia teigiamai.

Nuorodos

• Cryotherapy
• Freiman A., Bouganim N. (2005) History of cryotherapy
• Cryotherapy, Cold Therapy Archyvuota kopija 2008-03-14 iš Wayback Machine projekto.