Klasikinė japonų kalba
| Klasikinė japonų kalba | |
|---|---|
| Kalbama: | Japonija |
| Kalbančiųjų skaičius: | 0 |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių: | nepatenka tarp šimto kalbamiausių |
| Kalbos išnykimas: | XII a. pab., evoliucionavo |
| Kilmė: |
Japonų kalbos |
| Rašto sistemos: | Hiragana, katakana ir kinų rašmenys |
|
|
|
| Oficiali kalba: | |
|
|
|
| ISO 639-1: | - |
| ISO 639-2: | - |
| ISO 639-3: | ojp |
Klasikinė japonų kalba, dar vadinama vėlyvąja senąja japonų kalba (中古日本語; chūko nihongo), dar vadinama vėlyvąja senąja japonų kalba - japonų kalbos stadija, vartota 794-1185 m., Heian periodu. Naudotos hiragana, katakana ir kinų hieroglifinė rašto sistemos.
Senosios japonų kalbos periodu kalba perėmė kinų raštą ir pritaikė jį japonų kalbai, tuo tarpu klasikinės japonų kalbos periodu buvo sukurtos dvi rašto sistemos: hiragana ir katakana. Tokia naujovė gerokai supaprastino rašto sistemą ir buvo naujojo japonų literatūros amžiaus kertinis akmuo. Būtent tada buvo sukurti tokie klasikiniai kūriniai, kaip Sakmė apie princą Gendži, Pasakojimas apie bambukų kirtėją, Pasakojimas apie Isę ir daug kitų.
Turinys |
[taisyti] Fonemos
Klasikinėje japonų kalboje naudoti 66 skirtingi skiemenys, tuo tarpu senojoje japonų kalboje jų buvo 88.
| a | i | u | e | o |
| ka | ki | ku | ke | ko |
| ga | gi | gu | ge | go |
| sa | si | su | se | so |
| za | zi | zu | ze | zo |
| ta | ti | tu | te | to |
| da | di | du | de | do |
| na | ni | nu | ne | no |
| ha | hi | hu | he | ho |
| ba | bi | bu | be | bo |
| ma | mi | mu | me | mo |
| ya | yu | yo | ||
| ra | ri | ru | re | ro |
| wa | wi | we |
[taisyti] Fonologijos raida
Šiam laikotarpiui būdingi dideli fonologiniai pokyčiai.
Esminis pokytis yra Jōdai Tokushu Kanazukai, skyrusio du tipus balsių (-i, -e ir -o), praradimas. Nors dar senojoje japonų kalboje pastebimas šis nykimas, tik ankstyvojoje vėlyvosios senosios japonų kalbos stadijoje balsių tipai išnyksta. Paskutinės išnyko fonemos /ko1/ ir /ko2/.[1]
[taisyti] Gramatika
[taisyti] Veiksmažodis
[taisyti] Kaitymas
| Veiksmažodžio klasė | Eigos veikslas 未然形 |
Būdvardinis 連用形 |
Predikatyvas 終止形 |
Pažyminio forma 連体形 |
Perfektas 已然形 |
Imperatyas 命令形 |
|---|---|---|---|---|---|---|
| Keturlaipsnis (yodan) | -a | -i | -u | -u | -e | -e |
| Aukštesnis vienlaipsnis(上一段) | - | - | -ru | -ru | -re | -(yo) |
| Aukštesnis dvilaipsnis (上二段) | -i | -i | -u | -uru | -ure | -i(yo) |
| Žemesnysis vienlaipsnis (下一段) | -e | -e | -eru | -eru | -ere | -e(yo) |
| Žemesnysis dvilaipsnis (下二段) | -e | -e | -u | -uru | -ure | -e(yo) |
| K-netaisyklingasis (カ変) | -o | -i | -u | -uru | -ure | -o |
| S-netaisyklingasis (サ変) | -e | -i | -u | -uru | -ure | -e(yo) |
| N-netaisyklingasis (ナ変) | -a | -i | -u | -uru | -ure | -e |
| R-netaisyklingasis (ラ変) | -a | -i | -i | -u | -e | -e |
[taisyti] Nuorodos
- ojp Etnologijos kalbos kodo „ojp“ informacija (angl. Ethnologue information on language by code „ojp“)
- ojp Linguist kalbos kodo „ojp“ informacija (angl. The Linguist List: Information by code: „ojp“)
- ojp MultiTree kalbos kodo „ojp“ informacija (angl. MultiTree: A Digital Library of Language Relationships: Information by code: „ojp“)
[taisyti] Išnašos
- ↑ Yoshida, 2001: 64
|
||||||||||||||
 |
Šis straipsnis apie kalbas yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
