Kinkanas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Fortunella
Kinkano lapai ir vaisiai
Kinkano lapai ir vaisiai
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Poklasis: Erškėčiažiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Rosidae)
Šeima: Rūtiniai
(Wikispecies-logo.svg Rutaceae)
Gentis: Kinkanas
(Wikispecies-logo.svg Fortunella)

Kinkanas (lot. Fortunella, angl. kumquat) – rūtinių (Rutaceae) šeimos augalų gentis.

Kinkanams priklauso kelios visžalių citrusinių augalų rūšys, Europoje palyginti mažai žinomos. Kai kurios kinkanų rūšys pasižymi tikra žiemos ramybe.

Augalų morfologija[taisyti | redaguoti kodą]

Kinkanai – krūmai bei nedideli iki 2,5-4,5 m aukščio lėtai augantys medžiai su pavieniais spygliais ar be jų.

Mezginės 3-7 skyrių, su dviem sėklapradžiais kiekviename skyriuje. Lapai tamsiai žali, blizgantys. Žiedai skaisčiai balti, panašūs į citrinmedžių, auga po vieną ar grupėmis lapų pažastyse. Vaisiai irgi vadinami kinkanais.

Kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Kinkanai kilo Kinijoje. Nuo seno auginami ir Japonijoje. Į Europą juos atvežė 1846 m. Robertas Fortunas (Robert Fortune), netrukus jie buvo užvežti ir į Šiaurės Ameriką. Dabar juos augina Kinijoje, Izraelyje, Taivane, Japonijoje, Graikijoje ir Floridoje (JAV).

Kinkanai pradžioje buvo laikomi citrinmedžių (Citrus) genties rūšimis, o 1915 m. išskirti į atskirą gentį, kuri Fortuno garbei buvo pavadinta Fortunella. Iki šiol visų citrusinių (tiek Citrus, tiek Fortunella) sisteminė padėtis nėra aiški, dalis botanikų mano, kad visi šie augalai yra vienos genties atstovai.

Kinkanai lengvai kryžminasi su citrinmedžiais (Citrus) ir poncirais (Poncirus). Hibridai su citrinmedžiais vadinami Citrofortunella.

Šaltinis[taisyti | redaguoti kodą]

  • Dėl citrusinių augalų ir jų vaisių lietuviškų pavadinimų [1]
  • Жуковский П.М. (1971) Культурные растения и их сородичи. Систематика, география, цитогенетика, иммунитет, экология, происхождение, использование. 752 стр.

Vikiteka