Kazys Jankauskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kazys Jankauskas
Gimė 1906 m. lapkričio 24 d.
Šiauliai
Mirė 1996 m. gegužės 1 d. (89 metai)
Kaunas
Palaidotas (-a) Eigulių kapinėse
Tėvas Zigmas Jankauskas
Sutuoktinis (-ė) Aleksandra Jankauskienė
Vaikai Aleksandras, Zigmas
Veikla prozininkas, vertėjas, bibliotekininkas
Alma mater 1943 m. Vilniaus universitetas
Antkapis Eigulių kapinėse

Kazys Jankauskas (1906 m. lapkričio 24 d. Šiauliuose – 1996 m. gegužės 1 d. Kaune) – Lietuvos prozininkas, vertėjas, bibliotekininkas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmojo pasaulinio karo metais su tėvais atsidūrė Rostove prie Dono. 19211929 m. dirbo geležinkelio darbininku, kelio meistro raštininku, mokėsi Šiaulių suaugusiųjų gimnazijoje. 1929–1943 m. Vytauto Didžiojo universitete (iki 1930 m. Lietuvos universitetas) ir Vilniaus universitete studijavo rusų kalbą ir literatūrą, lankė Balio Sruogos teatro seminarą. Nuo 1930 m. spausdino prozos kūrinius leidiniuose „Vienybė“, „Diena“, „Lietuvos aidas“, „XX amžius“, „Naujoji Romuva“, „Židinys“ ir kt.

19401946 m. mokytojavo Šiaulių mergaičių gimnazijoje, dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą. Per Antrąjį pasaulinį karą paskelbė apsakymų apie 1941 m. trėmimus. 1943–1944 m. Šiauliuose sudarė ir išleido almanacho „Varpai“ 2 knygas. 1946–1951 m. Grožinės literatūros leidyklos redakcijos vedėjas. 1951 m. apkaltintas antisovietine veikla, suimtas, nuteistas 25 m. ir išvežtas į lagerius. 1955 m. grįžo į Lietuvą. 19561966 m. dirbo bibliotekininku Kauno 13-ojoje vidurinėje mokykloje. Palaidotas Eigulių kapinėse.[1][2]

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Romanuose, apysakoje, apsakymuose vaizduojamas inteligentų, geležinkelio darbininkų, tarnautojų gyvenimas. Pagrindinis veikėjas – inteligentas klajūnas, romantikas, gyvenantis be jokio pragmatinio tikslo, pabrėžiami jo emociniai išgyvenimai, doroviniai principai, yra autobiografinių motyvų. Autobiografiniame romane „Ne pirmas kartas“ aprašomas jauno žmogaus tapsmas, taip pat realios asmenybės (Vincas Krėvė, Balys Sruoga, Henrikas Radauskas). Knygoje „Šermukšnis prie ežero“ pasakojami lagerių išgyvenimai, aukštinama religija paremta žmogaus tvirtybė.

Išvertė Antono Čechovo, Maksimo Gorkio ir kitų rašytojų kūrinių.[3][4][5]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Jaunystė prie traukinio: romanas. – Kaunas: Sakalas, 1936. – 262 p.
  • Vieškelyje plytų vežimai: romanas. – Kaunas: Mokytojų knygynas, 1938. – 176 p.
  • Dulkini batai: apysakos ir novelės. – Kaunas: Šv. Kazimiero draugija, 1938. – 292 p.
  • Juodojo milžino žmonės: apysaka jaunimui / [Kazys Janonis]. – Kaunas: Sakalas, 1939. – 123 p., 2 redakcija pavadinimu „Beržėnų stoties kūrikas“, 1949 m.
  • Žygyje: romanas. – Kaunas: Sakalas, 1940. – 319 p.
  • Beržėnų stoties kūrikas (dail. Petras Rauduvė). – Kaunas: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1949. – 107 p.
  • Krito kaštonai: apsakymai ir apysakos. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1959. – 429 p.
  • Stogas ir žvaigždėtas dangus: apsakymai ir apysaka. – Vilnius: Vaga, 1984. – 235 p.
  • Ne pirmas kartas, 1 kn. – Vilnius: Vaga, 1988. – 250 p.
  • Dvi galaktikos: apsakymai ir apysakos. – Vilnius: Vaga, 1990. – 404 p. – ISBN 5-415-00558-7
  • Ne pirmas kartas, 2 kn. – Vilnius: Vaga, 1993. – 393 p.
  • Šermukšnis prie ežero: apysakos ir apsakymai. – Klaipėda: Klaipėdos rytas, 1995. – 108 p. – ISBN 9986-499-26-7

Atminimo įamžinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]