Kapylius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kapylius
brus. Капыль
   Coat of Arms of Kapyl, Belarus.png   

Kapylius
53°09′00″N 27°05′30″E / 53.15°N 27.09167°E / 53.15; 27.09167 (Kapylius)Koordinatės: 53°09′00″N 27°05′30″E / 53.15°N 27.09167°E / 53.15; 27.09167 (Kapylius)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis: Minsko sritis Minsko sritis
Rajonas: Kapyliaus rajonas
Įkūrimo data: 1652
Gyventojų (2003): 108 000
Pašto kodas: 223910, 223927 / +375 1719
Commons-logo.svg Vikiteka: KapyliusVikiteka

Kapylius (brus. Капыль, rus. Копыль) – miestas Baltarusijoje, 120 km į pietus nuo Minsko. Kapyliaus rajono centras. 108 000 gyventojų 2003 m.).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Slucko-Kopyliaus kunigaikštystė.

Rašytinių istorijos šaltinių minimas nuo 1274 m. 13201793 m. priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. XIV a. pastatyta Kapyliaus pilis. XV a. – kunigaikščių Olelkaičių, arba Kapyliaus ir Slucko kunigaikščių, rezidencija. Per 1508 m. Glinskio maištą prieš Lietuvos didijį kunigaikštį Žygimantą Senąjį Kapylio gyvenvietę maištininkai užėmė, bet pilies užimti nesugebėjo. Nuo 1612 m. Kapylius priklausė Radviloms. 1652 m. suteiktos Magdeburgo teisės. Nuo XVI a. pabaigos buvo cerkvė ir kalvinų bažnyčia. 1793 m. atiteko Rusijos imperijai. Nuo 1832 m. priklausė kunigaikščiui L. Vitgenšteinui. 1918 m. miestą buvo užėmusi Vokietijos kariuomenė, 19191920 m. – Lenkijos kariuomenė. Nuo 1924 m. rajono centras. 1938 m. įgijo miesto tipo gyvenvietės statusą. Miesto teisės nuo 1985 m.[1]

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Yra gumos dirbinių fabrikas, maisto pramonės įmonės.

Kultūra, švietimas[taisyti | redaguoti kodą]

Yra Kapyliaus gimnazija, 2 vidurinės mokyklos, dešimtmetė sporto, dešimtmetė meno mokyklos, vaikų kūrybos centras, rajono kultūros centras, 2 bibliotekos. Kraštotyros muziejus.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Kapylius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 353 psl.