Kačiugas

Koordinatės: 53°58′00″ š. pl. 105°52′20″ r. ilg. / 53.96667°š. pl. 105.87222°r. ilg. / 53.96667; 105.87222 (Kačiugas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kačiugas
Качуг
Kačiugas
Kačiugas
53°58′00″ š. pl. 105°52′20″ r. ilg. / 53.96667°š. pl. 105.87222°r. ilg. / 53.96667; 105.87222 (Kačiugas)
Laiko juosta: (UTC+9)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Irkutsko sritis Irkutsko sritis
Rajonas Kačiugo rajonas
Įkūrimo data 1866 m.
Gyventojų (2010) 7 013
Altitudė 533 m
Pašto kodas 666202


Kačiugas (rus. Качуг) – miesto tipo gyvenvietė Rusijos Irkutsko srityje. Kačiugo rajono administracinis centras, išsidėstęs abejuose Lenos krantuose, 257 km atstumu į šiaurės rytus nuo Irkutsko (pasiekiamas automobilių keliu). Kačiugas turi 7 tūkst. gyventojų (2010 m.).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvenvietė įsikūrė 1866 m. Jos pavadinimas kildinamas iš evenkų kalbos žodžio kočio, reiškiančio upės posūkį, kilpą. Gyvenvietė kaip tik įsikūrusi prie didelės upės, turinčios šiose vietose daug vingių ir darančios didelį posūkį iš vakarų link šiaurės.

Gyvenvietė garsėjo kaip svarbus gyvenamasis punktas prie senojo Jakutijos trakto. Čia veikė telegrafo-pašto stotis, buvo perkraunami bei formuojami nauji kroviniai plukdyti upe. 1911 m. Kačiugas turėjo apie 500 gyventojų [1]. Miesto tipo gyvenvietės statusą įgijo 1935 m.

Pramonė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ūkinė veikla susijusi daugiausia su gyvenvietės geografine padėtimi prie Lenos upės. Veikia uostas, laivų statykla (upių tankerių statyba). Taip pat čia yra įsikūrusios miškų pramonės, baldų gamybos įmonės. Apylinkėse veikia gyvulininkystės ūkiai.

Lietuviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Per Kačiugą į aplinkinius kaimus (Biriulka, Manzurka, Podkamen, Zalog), vykdant 1949 m. trėmimą (operacija „Priboj“), iš Suvalkijos buvo atvežta keliolika šeimų, iš viso per 50 asmenų, įskaitant moteris ir vaikus. Darbo jėga buvo išnaudojama vietinėse lentpjūvėse, kurių netrūko taigoje. Vienintelė jiems pasiekiama gydymo įstaiga buvo Kačiuge.

Caras čia buvo ištrėmęs žymų Suvalkijos knygnešį Juozą Akelaitį (1903 m. ir pakartotinai Stalino laikmečiu – 1949 m.), Steigiamojo Seimo narį Kiprą Bielinį (1912 m.).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]