Juzefa Čeičytė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Juzefa Čeičytė
Gimė 1922 m. gegužės 19 d.
Aleknos, Juodupės valsčius
Mirė 2022 m. balandžio 13 d. (99 metai)
Palaidotas (-a) Rokantiškių kapinėse[1]
Veikla tapytoja, scenografė
Alma mater 1953 m. Lietuvos dailės institutas

Juzefa Čeičytė (1922 m. gegužės 19 d. Aleknose, Juodupės valsčiuje2022 m. balandžio 13 d.[1]) – Lietuvos tapytoja, scenografė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1953 m. baigė Lietuvos dailės institutą. Nuo 1945 m. dirbo scenografe Lietuvos teatruose. 19491954 m. Klaipėdos dramos teatro dailininkė, 1954–1961 m. vyr. dailininkė, 19621978 m. Lietuvos kino studijos dailininkė.[2]

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sukūrė konceptualių lakoniškų formų scenovaizdžių apie 60 spektaklių, dekoracijų ir kostiumų kino filmams. Sukūrė suabstraktintų ir abstrakčių tapybos („Kažkas tokio“ 1960 m., „Vėjas“ 1965 m., „Hirosima1975 m., „Laikas“ 1980 m., „Paskutinė giesmė“ 1994 m.), grafikos, keramikos kūrinių. Jie griežtos kompozicijos, ekspresyvios tapysenos, būdinga šiltų ir šaltų spalvų, faktūros ir plokštumos jungtis.[3]

Nuo 1954 m. dalyvavo tapybos ir scenografijos parodose Lietuvoje ir užsienyje, individualios parodos:

Scenografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Filmografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Sakymai, eilėraščiai, 1997 m.
  • Juzefa Čeičytė. Tapyba, albumas, 1999 m.

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Mirė tapytoja, scenografė, poetė Juzefa Čeičytė. lrt.lt. 2022-04-14. Nuoroda tikrinta 2022-04-14.
  2. Raimonda Bitinaitė-Širvinskienė. Juzefa Čeičytė. Visuotinė lietuvių enciklopedija. 2018-04-19. Nuoroda tikrinta 2022-04-15.
  3. Raimonda ŠirvinskienėJuzefa Čeičytė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 273 psl.