Jurgis Tilvytis
| Jurgis Tilvytis | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1880 m. balandžio 20 d. Gaidžiai, Tauragnų valsčius, Utenos apskritis |
| Mirė | 1931 m. gruodžio 24 d. (51 metai) Panevėžys |
| Veikla | kunigas, poetas, švietėjas, redaktorius |
| Alma mater | Žemaičių kunigų seminarija |
Jurgis Tilvytis (literatūrinis slapyvardis Žalvarnis, 1880 m. balandžio 20 d. Gaidžiuose, Tauragnų valsčius, Utenos apskritis – 1931 m. gruodžio 24 d. Panevėžyje. Palaidotas Marijampolėje.) – Lietuvos kunigas, poetas, švietėjas, redaktorius.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Brolis Teofilis Tilvytis. Mokėsi Mintaujos gimnazijoje, už atsisakymą skaityti maldą rusų kalba iš Mintaujos gimnazijos pašalintas. Mokslus baigė Rusijoje, 1903 m. baigė Žemaičių kunigų seminariją.
Vikaravo Krinčine, Tauragnuose. Vėliau vikaras Pabiržėje ir Pakruojyje. 1908 m. tapo Paįstrio klebonu, aktyviai ėmėsi Paįstrio Marijos vardo bažnyčios statybos. 1910 m. lapkričio 14 d. naujoji bažnyčia buvo pašventinta.
Klebonavimo Paįstryje metais J. Tilvytis išvystė aktyvią visuomeninę veiklą: suorganizavo blaivybės draugijos skyrių, į kurį susibūrė apie 300 narių, įsteigė „Saulės“ mokyklą, įkūrė bibliotekėlę su skaitykla.[1]
Nuo 1916 m. Šėtos bažnyčios rektorius, Šėtoje įsteigė pradžios mokyklą, progimnaziją, organizavo vietos savivaldą, pats buvo valsčiaus viršaitis, organizavo savanorius Lietuvos nepriklausomybei ginti. Rėmė laisvės kovų savanorius, vargšus, kovojo už blaivybę. Parašė pavasarininkų ir blaivininkų himnus.[2] Nuo 1927 m. Panevėžio Švč. Trejybės (Marijonų) bažnyčios rektorius, pasirūpino, kad būtų panaikintas bizantiško stiliaus bokšto kupolas, pertvarkė fasadą. Bendradarbiavo leidiniuose „Šaltinėlis“, „Viltis“, „Lietuvių laikraštis“, „Draugija“, „Bažnytinė apžvalga“, „Tiesos kelias“ ir kituose.
Mirė staiga, sakydamas pamokslą per mirusio vienuolio laidotuves Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedros kapinėse. Šių kapinių pradžioje pastatytas paminklas J. Tilvyčiui.
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Dienelei brėkštant, poezija, Utena, 1909 m.
- Daujėnai, poezija, 1910 m.
- Paįstriečiai, poezija, 1910 m.
- Palaimintas triūsas, poezija, 1912 m.
- Rūtų saujelė, poezija, 1912 m.
- Per skausmus į laimę, libretas, 1912 m.
- Giesmės iš Jeremijo raudų, dedikuota Maironiui, 1913 m.
- Giesmynas, 371 giesmė, 1930 m.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Justina Aidukaitė, Lina Pačešiūnaitė. Poetas kunigas Jurgis Tilvytis – Žalvarnis. Panevėžio Kristus Karaliaus katedra Archyvuota kopija 2007-11-09 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Antanas Gasperaitis. Jurgis Tilvytis (Žalvarnis). Utenos krašto enciklopedija Archyvuota kopija 2008-03-25 iš Wayback Machine projekto.