Johannes Endruschat
| Johannesas Endriušaitis, vok. Johannes Endruschat | |
|---|---|
| Gimė | 1898 m. balandžio 26 d. Valdbergas (dab. sunykusi Baltupėnų kaimo dalis), Ragainės apskr., Rytų Prūsija |
| Mirė | 1979 m. rugsėjo 7 d. (81 metai) Karbenas |
| Veikla | Tapytojas |
Johanesas Endriušaitis (vok. Johannes Endruschat; 1898 m. balandžio 26 d. Valdberge (dab. sunykusi Baltupėnų kaimo dalis) Ragainės apskr., Vokietijos imperija – 1979 m. rugsėjo 7 d. Karbene, VFR) – lietuvninkų kilmės Vokietijos dailininkas, specializavęsis peizažų, portretų ir religinės tapybos srityse.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė gražioje vietovėje, dešiniajame Nemuno krante. Tėviškės vaizdai būsimam menininkui paliko gilų įspūdį, vėliau juos vaizdavo savo drobėse.
Prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas kraštui atnešė nelaimes: Valdbergo kaimelį užėmė carinės Rusijos kariuomenė ir 1914 m. valstiečių Endriušaičių šeimą ištrėmė į Čiuvašiją. Alatyrės mieste Johanesas kartu su savo jaunesniuoju broliu Augustu (vėliau taip pat tapusiu dailininku) pramoko rusų kalbą ir lankė ikonų tapytojų dirbtuves.
1918 m. Endriušaičiai sugrįžo į Klaipėdos kraštą. Gimtasis 80 margų ūkis buvo sugriautas ir jį perėmęs Johanesas užsiėmė atkūrimu, o Augustas išvyko gyventi į Berlyną. Po kiek laiko į Vokietijos sostinę išvažiavo ir Johanesas, nuo 1927 m. jis studijavo aukštojoje Taikomojo meno mokykloje Šarlotenburgo rajone. Dalyvavo laisvųjų dailininkų susivienijimo organizuojamose parodose „Juryfreie Kunstausstellung“ (po kiek laiko hitlerininkų jas uždraudė). Po to teko grįžti į tėviškę ir rūpintis ūkio reikalais. Ketvirtajame dešimtmetyje jis lankėsi Nidos dailininkų kolonijoje.
Artėjant Antrojo pasaulinio karo frontui, pasitraukė į vakarinę Vokietijos dalį, apsigyveno Vėzerio kalnų krašto (vok. Weserbergland) Stadtoldendorf mieste. Vėliau persikėlė į Frankfurto prie Maino regioną. Pirmieji užsakovai atsirado tik pokaryje, jie noriai pirko peizažus Rytprūsių tematika. J.Endriušaitis daug keliavo po Italiją, Šveicariją ir Austriją, išvykų metu drobėse gimė šių šalių gamtos vaizdai. Retkarčiais buvo kviečiamas kurti paveikslus krikščioniškose bažnyčiose, tapyti portretus.
Kalendorius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1987 m. leidykla Dr. Wolfgang Schwarze Verlag Vupertalyje išleido tradicinį kalendorių „Ostpreußen und seine Maler“ su J.Endriušaičio paveikslo reprodukcija.[1]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Tilsit Blick ueber die Memel // www.bildarchiv-ostpreussen.de
- Jonas Endriušaitis (Johannes Endruschat) // www.menorinka.lt
- Erich Zoppot. Eine Fuerstin erkannt sein Talent // Das Ostpreussenblatt, 20. Mai 1978, S. 9
- Endruschat, Johannes // Ilona Motiejauskienė. Kelionė į prūsiškąjį „Barbizoną“ / Draugija „Nidden“. – Klaipėda: Druka, 2013, psl. 98; ISBN 978-609-404-144-0 Archyvuota kopija 2021-03-09 iš Wayback Machine projekto.