Ingvar Kamprad

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Ingvaras Kampradas
šved. Ingvar Kamprad
Kampradlectur.jpg
Ingvar Kampradas, Växjö universitete susitikime su studentais
Gimė: 1926 m. kovo 30 d. (88 metai)
Ljungby, Småland, Švedija
Veikla: švedų verslininkas, koncerno Ikea steigėjas.

Ingvaras Kampradas (šved. Ingvar Kamprad, g. 1926 m. kovo 30 d. Ljungby, Småland, Švedija) – švedų verslininkas, koncerno Ikea steigėjas.

Jaunystė[taisyti | redaguoti kodą]

I. Kampradas gimė ir augo vokiečių kilmės ūkininkų šeimoje (jo senelis buvo vokietis, senelė – Sudetų vokietė; tolimas giminaitis – Paul von Hindenburg).

1931 m. būdamas vos 5 metų, Ingvaras kaimynams pardavinėjo degtukus, vėliau prekiavo žuvimi, uogomis. Taip sukaupė pirmąjį kapitalą, nusipirko sportinį dviratį, rašomąją mašinėlę.

1943 m. Ingvaras, būdamas vos 17 metų, įsteigė bendrovę „Ikea“ (akronimas IKEA sudarytas, įtraukiant jo vardo ir pavardės pirmąsias raides – I. K., tėvų ūkio vietovės – Elmtaryd – pirmąją raidę, gimtojo kaimo -Agunnaryd- pirmąją raidę.

Veiklos pradžioje Kampradas užsiėmė prekyba, įskaitant degtukus bei šratinukus.

1947 m. į savo asortimentą įtraukė baldus bei išleido pirmąjį katalogą.

1948 m. Kampradas pirmą kartą išplatino reklaminius baldų skelbimus. Baldus žemomis kainomis pirkdavo iš vietos gamintojų.

1952 m. pagrindinė veiklos kryptis – baldų prekyba (tik pagal katalogus), iki tol – ir prekyba namų ūkio reikmenimis.

1953 m. baldų prekybos rinkoje vyravo arši konkurencija, buvo kovojama kainomis, nemažai konkurentų prekių kokybės sąskaita prarado reputaciją. Kampradas rado naują išeitį – jis suteikė pirkėjams galimybę apžiūrėti baldus, juos įvertinti, „pačiupinėti“ bei išsirinkti tinkamus.

Älmult mieste nusipirkęs likviduojamas staliaus dirbtuves, informavo klientus, kad IKEA nuo dabar taip pat ir pati pradeda gaminti baldus..

1953 m. kovo 18 d. buvo atidaryta IKEA baldų paroda, kurioje buvo demonstruojami katalogo baldai. Prieš atidarymą Kampradas labai jaudinosi, kadangi tai buvo susiję su didele rizika. Atidarymo dieną prie buvusių dirbtuvių laukė per 1 000 klientų. Manoma, kad lankytojus taip pat pritraukė skelbimas, kad bus siūloma nemokamai pasivaišinti kava bei bandelėmis su razinomis.

Verslo plėtra[taisyti | redaguoti kodą]

1958 m. atidarė pirmąjį „Ikea“ baldų saloną Älmhult (Pietų Švedija).

1963 m. įsteigė atstovybę Osle, Norvegija. Kampradas ir jo pagalbininkas, Kamprado vadinamas „bendradiskutuotoju“ Jan Aulin nusprendė plėsti į Europos gilumą, pasirenkant mažą valstybę. Prieš tai Ingvaras keliavo į Vieną, norėdamas ištirti Austrijos rinką, o Jan Aulin – į Šveicariją. Vieną dieną Janas rado puikų žemės sklypą netoli Ciuricho bei pranešė apie tai Kampradui.

1970 m. Kampradas persikėlė gyventi į Šveicariją, Lozaną prie Ženevos ežero; gyvena kantone Waadt. Tuo metu IKEA buvo sėkmingai veikianti bendrovė visoje Skandinavijoje.

1973 m. „Ikea“ Spreitenbache atidarė pirmąją parduotuvę už Skandinavijos ribų. Tai buvo viena sunkiausiai įgyvendintų investicijų, kadangi Švedijoje tuo metu buvo itin restriktyvi pinigų politika. Koncernui reikėjo 15 mln. Švedijos kronų (perskaičiavus – apie 3 mln. eurų). Švedijos Centrinis bankas uždraudė išvežti pinigus. Tuo metu koncerno finansuotojas bankas „Svenska Handelsbanken“ (valdęs 20 procentų „Nordfinanz Bank“ akcijų) negalėjo kredituoti IKEA plėtros Šveicarijoje, o „Nordfinanz“ vadovas – nenorėjo. Kampradas Ciūriche susipažino su advokatu Arthur Wiederkehr (vienu iš banko „Nordfinanz“ akcininkų), kuris pateikė garantiją Kamprado naudai.

Per Šveicarijos bendroves IKEA ekspansiją tesė į Vokietiją, Austriją bei Nyderlandus. Koncerno savininkui buvo svarbu pačiam būti vietoje, koordinuoti plėtros procesus. Palaikyti vyro, jam įgyvendinant jo užsibrėžtus tikslus, į Šveicariją prsikėlė ir jo žmona bei 3 mažamečiai sūnūs, priėmė Šveicarijos pilietybę (jauniausias sūnus Mathias pilietybės egzamino metu turėjo sunkumų: nežinojo mineralų iš juros laikotarpio pavadinimo).

Kampradas viešuomenę nustebino sąžiningumu dvelkiančiais asmeniniais prisipažinimais, prabilęs apie (disleksiją), kovą su „alkoholio demonu“.

Kampradas formaliai nėra „Ikea“ akcininkas, jo turtas investuotas į keletą trestų bei holdingų, kurių tarpusavio teisiniai ryšiai, priklausomybės iki galo nėra žinomi. Didelė „Ikea“ turto dalis tenka fondui „Ingka Foundation“, registruotam Nyderlanduose; fondo stebėtojų tarybos narys yra ir pats Kampradas. Forbes duomenimis, verslininko turtas vertinamas 28 mlrd. JAV dol. Kampradas laikomas turtingiausiu Šveicarijoje gyvenančiu žmogumi. Kamprado šeima valdo licencijų teikėją „Inter Ikea Systems“ bei „Ikano“ grupę.

Savo verslo uždaviniu Kampradas laiko tiekti plačiosioms vidutinių vartotojų masėms baldus. Siekdamas savo tikslo, verslininkas mano, kad būtina nustatyti, ko nori vartotojas, kad būtų galima optimaliai organizuoti tiekimą, o tam reikalinga pažinti vartotoją. Savo sielos kertelėse Kampradas tokiu ir jaučiasi, kas jam padeda tinkamai veikti, reaguoti į rinkos pokyčius.

Koncerno vadovo darbas, pasak Kamprado, yra neišpasakytai sunkus; ištverti galima daugiausiai 8-10 metų, todėl (kartu ir dėl poveikio sveikatai) nepavesiąs šio darbo savo sūnums, kurie dirba „Ikea“ koncerne, kas 3 metus pasikeisdami vadovauja „Ikano“ valdybai. Pirma (vyriausias sūnus) Peter, po to (jauniausias) Mathias, gyvenęs D. Britanijoje, vadovaujantis bendrovei Danijoje, prižiūrintis IKEA finansus, ir po 3 metų rotacijos – Jonas, baigęs architektūros studijas geriausioje Meno mokykloje Šveicarijoje, „IKEA“ besirūpinantis dizainu bei produktų tobulinimu.

Pėteris Kampradas taip pat yra „Ingka Holding“ stebėtojų tarybos narys. „Ingka Holding“ valdybai vadovauja Pėterio švogeris Hans-Göran Stennert. „Ingka Holding“ abiejų pareigos yra kukliai pavadintos vyresniojo patarėjo („Senior Advisor“) vardu.

Asmenybės bruožai[taisyti | redaguoti kodą]

I. Kamprado principai versle persmelkė ir jo asmeninį gyvenimą. Neišpasakytas taupumas, netgi šykštumas, kuklumas, viešumos vengimas aptariami publicistikoje bei knygose. Kampradas, pasak žiniasklaidos, dėl palankios mokestinės aplinkos persikėlė gyventi į Šveicariją (pasak jo paties, tarptautinėje aplinkoje veikianti įmonė, jei „neoptimizuoja“ mokesčių, neturi jokių šansų išlikti konkurencijoje su kitomis). Verslininkas naudojasi nuolaidomis seniems žmonėms (pvz., Šveicarijos „Migros“ prekybos tinklo „Cumulus“ nuolaidų kortele). Pasakojama, kad vieną vėlų žiemos vakarą su žmona Kampradas buvo užtiktas autobusų stotelėje, vietoj to, kad grįžimui pasinaudojus taksi.

25-30 dienų per metus Kampradas aplanko „Ikea“ supermarketus kur nors pasaulyje, kas jam suteikia daug malonumo. Darbas, pasak jo, darbuotojams turi teikti džiaugsmą, kadangi be jo ir malonumo darbas tampa pragaru.

Apdovanojimai[taisyti | redaguoti kodą]

Kampradas keletą kartų buvo išrinktas Metų verslininku (Švedijoje), atkreipus dėmesį į jo gebėjimus motyvuoti darbuotojus.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikicitatos