Alkoholizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.

Alkoholizmas – liguistas potraukis (priklausomybė) gerti alkoholinius gėrimus. Kitaip alkoholizmas gali būti apibrėžiamas kaip alkoholinių gėrimų vartojimas, trikdantis normalų žmogaus asmeninį, šeimyninį, socialinį ir darbinį gyvenimą.

Nors alkoholizmas išsivysto tik vartojant alkoholinius gėrimus, tačiau biologinis alkoholizmo išsivystymo mechanizmas nėra išaiškintas. Daugumai žmonių palyginus retas alkoholinių gėrimų vartojimas priklausomybės pavojaus nesukelia. Kaip svarbiausi alkoholizmo išsivystymą įtakojantys faktoriai nurodomi žmogaus socialinė aplinka, psichikos sveikata ir genetinis polinkis.

Alkoholizmo atsiradimo prielaidos[taisyti | redaguoti kodą]

Karalius Alkoholis ir jo Ministras Pirmininkas. 1820 m. piešinys
Alkoholio sukeliamos vidaus organų ligos
Dėl alkoholio sukeltų susirgimų nedarbingų metų kiekis, tenkantis 100 000 gyventojų įvairiose pasaulio šalyse 2002 metais

██ nėra duomenų

██ mažiau nei 50

██ 50–150

██ 150–250

██ 250–350

██ 350–450

██ 450–550

██ 550–650

██ 650–750

██ 750–850

██ 850–950

██ 950–1050

██ daugiau nei 1050

Gryno alkoholio kiekis kiekvienam vyresniam nei 15 metų gyventojui įvairiose pasaulio šalyse 2004 m. (Pasaulio Sveikatos Organizacijos duomenys)

Žmogaus socialinį ir psichologinį vystymą daugiausia lemia šeimos, aplinkos, pažįstamų pavyzdys. Nuo pat vaikystės žmogus kuriasi savo gyvenimo modelį. Didelė dalis tėvų gyvenimo būdo atsiliepia atžalai. Taigi, dauguma alkoholikų prisimena, kad dažnai girtaujama būdavo ir jų šeimose, draugų tarpe.

Alkoholizmu suserga nebūtinai asocialūs žmonės. Alkoholizmas gali išsivystyti bet kuriam žmogui, kuris dažnai naudoja svaigiuosius gėrimus (netgi lengvus kokteilius ir alų). Priklausomybė alkoholiui vystosi pamažu ir nepastebimai.

Alkoholizmo požymiai[taisyti | redaguoti kodą]

Bene akivaizdžiausias alkoholizmo požymis – liguistas, nenuvaldomas noras išgerti. Savo poreikio nepatenkinęs asmuo darosi irzlus, piktas, agresyvus. Dažnai, ypač vėlyvosiose stadijose, prasideda traukuliai, kaulų ir raumenų, galvos skausmai, haliucinacijos („Baltoji karštligė“). Išgėrus šie abstinencijos reiškiniai praeina.

Pradinėse stadijose žmogus ieško pretekstų, kad išgertų arba įteigia sau, kad išgers nedaug ir tik kompanijai palaikyti. Ieškoma ir draugijos, kuri palaikytų kompaniją geriančiajam. Kartais išgeriama kelis kartus per dieną, po nedaug.

Vėlyvosiose stadijose alkoholikas geria vienas, be progų.

Pirmieji alkoholizmo požymiai

  • Geriama dažnai, tariant, kad tai padės nusiraminti po kasdieninių rūpesčių.
  • Žema savigarba, bloga nuomonė apie save.
  • Sprendimas mesti gerti ir nesugebėjimas jį vykdyti.
  • Ieškoma pasiteisinimų, kodėl reikia išgerti.
  • Atminties užtemimai – visai neprisimenama, kas vyko išgertuvių metu.
  • Pastangos slėpti gėrimą – praleistas darbo dienas, pamokas, paskaitas bandoma pateisinti liga, meluojama.
  • Dėl girtavimo kaltinami kiti žmonės.

Girtavimas ir alkoholizmas[taisyti | redaguoti kodą]

Visuomenėje labai populiaru daug geriančius žmones vadinti alkoholikais. Tai nėra tikslu. Eiliniai girtaujantieji moka numalšinti savo potraukį ir girtauja ne tokiais tempais, kaip alkoholikai.

Girtavimas yra labai neigiamas socialinis veiksnys nepilnamečiams. Girtaujantieji dažnai tampa alkoholikais, o mesti girtauti yra daug lengviau negu išsigydyti nuo alkoholizmo.

Alkoholizmo gydymas[taisyti | redaguoti kodą]

Labai svarbu suprasti, kad alkoholizmas yra liga, todėl, kaip ir kitų ligų atvejais, asmeniui reikia specialisto pagalbos. Tai sunki liga, todėl sergantiems alkoholizmu negali padėti išgyti jų šeimos nariai ar draugai. Specialistai, galintys įvertinti žmogaus problemas, tai psichiatrai, psichologai ir socialiniai darbuotojai.

Pasaulyje bene labiausiai pripažinta gydymo nuo alkoholizmo programa yra "Minesotos programa". Ji susideda iš psichoterapinio gydymo, dvylikos žingsnių programos užsiėmimų, individualaus darbo su priklausomybių konsultantais, susipažinimo su savipagalbos grupių veikla, įsijungimo į palaikomojo sveikimo grupes ir palaikomojo plano sudarymo. Programa trunka 28 dienas. Veikia tiek stacionaraus, tiek ambulatorinio gydymo tipo "Minesotos programa".

Pirmas ir labai svarbus žingsnis alkoholikui, norinčiam išsigydyti, yra tvirtas savo bėdos pripažinimas ir tvirtas pasiryžimas daugiau nebegerti. Labai svarbi šeimos, giminių, kitų artimųjų pagalba ir palaikymas. Gydantis nuo alkoholizmo reikia prisiminti, kad negalima vartoti netgi nealkoholinio alaus[reikalingas šaltinis].

Nebloga priemonė alkoholikams yra įsirašyti į anoniminių alkoholikų centrą, kur panašaus likimo žmonės dalijasi savo patirtimi. Taip pat galima kreiptis į gydytoją narkologą.

Alkoholizmo prevencija[taisyti | redaguoti kodą]

Nuo pat vaikystės reikia stengtis apsaugoti jaunuolius nuo neigiamos alkoholinių produktų įtakos. Didelę reikšmę turi šeimos pokalbiai, visuomeniniai pavyzdžiai. Mokyklose supažindinama su alkoholio žala, jo neigiamais aspektais. Reikia nepamiršti, kad paauglystėje pradėti naudoti alkoholiniai gėrimai sutrikdo normalų vaiko augimą, vystimąsi. Kuo anksčiau pradedama naudoti alkoholinius gėrimus, tuo didesnė žala padaroma organizmui, tuo tiesesnis kelias į alkoholizmą.

Lietuvos visuomenėje[taisyti | redaguoti kodą]

Vienas Lietuvos gyventojas 1997 metais suvartojo vidutiniškai 9,2 litro absoliutaus alkoholio, įskaitant kontrabandinį ir įsigytąjį iš nelegalių prekeivių, bet neskaitant nepramoninės ir naminės gamybos alkoholinių gėrimų (1994 metais – 7 litrus, 1995 metais – 9 litrus, 1996 metais – 9,5 litro). Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, jeigu vienas gyventojas suvartoja vidutiniškai 8 l gryno etilo alkoholio, valstybė praranda 6 procentus bendrojo nacionalinio produkto.

Alkoholis – viena iš ankstyvos mirties priežasčių. 10 procentų visų Lietuvoje užregistruotų mirčių susiję su alkoholio vartojimu. Pasaulinės sveikatos organizacijos Europos regioninio komiteto duomenimis, Europos valstybėse šis rodiklis yra 6–9 procentai.

Dauguma mirusiųjų – jauni ir darbingi asmenys. 1990 metais iš 100 tūkstančių 45–64 metų asmenų nuo apsinuodijimo alkoholiu mirė 20, 1996 metais – 36, nuo lėtinio alkoholizmo – atitinkamai 17 ir 57, kepenų cirozės – 18 ir 19.

Mirtis dėl nelaimingų atsitikimų, traumų, savižudybės – Lietuvoje itin didelė problema. Savižudybių Lietuvoje daugėja – nuo 26 (1990 metais) iki 45 (1997 metais) 100 tūkstančių gyventojų, vyrų savižudybių standartizuotas rodiklis – 81 (1997 metais) 100 tūkstančių gyventojų. Apie 70 procentų savižudybių susijusios su alkoholio vartojimu.

Oksfordo universiteto paskelbtų 1995 metais tyrimų duomenimis, jeigu 10 procentų sumažėja alkoholio kiekis vienam gyventojui, 20 procentų sumažėja vyrų mirtingumas nuo ligų, susijusių su alkoholio vartojimu, ir 5 procentais – visų savižudybių ir žmogžudysčių.

Alkoholio vartojimas darbo vietose taip pat dažnai tampa nelaimingų atsitikimų ir mirties priežastimi. 1995–1996 metais apytiksliai 50 procentų visų sunkių traumų ir mirties atvejų darbo vietose buvo susiję su alkoholio vartojimu.

Daugėja narkologinių ligonių, kuriems gydyti narkologinėse įstaigose kasmet išleidžiama per 10 milijonų litų. Sergančiųjų alkoholine psichoze Lietuvoje padaugėjo daugiau kaip 3 kartus: 1990 metais – 12, 1997 metais – 45,6 atvejo 100 tūkstančių gyventojų (Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis).

Sergančiųjų lėtiniu alkoholizmu 1995 metais užregistruota 1950 atvejų, 1996 metais – 1986 atvejai ir 1997 metais – 1982 atvejai 100 tūkstančių gyventojų.

Alkoholis žaloja ne tik fizinę, bet ir dvasinę žmogaus sveikatą, lemia moralinį jo nuosmukį, skatina nusikalsti. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, neblaivūs asmenys padaro apie trečdalį visų atskleistų nusikaltimų. 1996 metais 32,7 procento padariusiųjų sunkius nusikaltimus buvo neblaivūs. 1991–1996 metais penktadalis nusikaltusių nepilnamečių buvo neblaivūs.

Tėvų globos 1996 metais neteko apie 3 tūkstančius vaikų, 80 procentų jų – iš asocialių ir rizikos grupės šeimų. Penktadalis nusikaltusių nepilnamečių buvo neblaivūs.

Lietuvoje jaunimas alkoholį vartoti pradeda labai anksti: 95 procentai penkiolikmečių jau yra ragavę alkoholio, 70 procentų buvo bent sykį apsvaigę.

Kad griežčiau būtų kovojama su alkoholio kontrabanda, nelegalia prekyba bei nustatytosios tvarkos pažeidėjais, 1997 metais priimtos Lietuvos Respublikos baudžiamojo ir administracinio kodekso pataisos, numatančios ypač griežtas sankcijas už nelegalią alkoholinių gėrimų gamybą, gabenimą, realizavimą, Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, patikslinta alkoholio produktų gamybos, importo bei prekybos licencijavimo tvarka.

Kitų valstybių patirtis rodo, kad suvartojamų alkoholinių gėrimų kiekis vienam gyventojui nedidėtų, šių gėrimų kaina turėtų būti didinama pagal tokį ekonometrinį modelį – alkoholinių gėrimų kainų prieaugis procentais yra lygus laukiamo vartojimo kainų prieaugio procentais ir 50 procentų laukiamo gyventojų pajamų prieaugio sumai.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]