Hipoterapija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 Ambox scales.svg  Šio straipsnio neutralumas yra ginčytinas.
Prašome žiūrėti diskusiją (papildomos informacijos gali būti istorijoje).
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.
Hipoterapijos sesija JAV Armijos kareiviams 2009 m.

Hipoterapija (gr. arklys ir gydymas) - gydymas, kuriame naudojami arkliai.

Teigiamas hipoterapijos poveikis jaučiamas žmonėms su fizine negalia, sergantiems nervų sistemos ligomis, negalintiems judėti po traumų. Ant žirgo nugaros sėdintys žmonės patiria linguojančius judesius, imituojančius eiseną. Ypač dažnai hipoterapija yra taikoma vaikams, turintiems tiek fizinę negalią, tiek intelekto sutrikimų. Taikant gydymą jojimu sustiprėja raumenys, raiščiai, padidėja vaiko pasitikėjimas savimi, savarankiškumas. Hipoterapija rekomenduojama vaikams, sergantiems cerebraliniu paralyžiumi.

Hipoterapijos istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Anksčiausiai hipoterapijos terminas buvo vartotas jau senovės Graikijos šaltiniuose. Gydymą jojimu minėjo Hipokratas. Tačiau oficialiai šis gydymo būdas nebuvo taikomas iki 1960 metų, kai jis pirmą kartą buvo pritaikytas Austrijoje, Vokietijoje ir Šveicarijoje. Iš pradžių Vokietijoje gydymo kurse dalyvaudavo du gydytojai, specialiai treniruotas žirgas ir žmogus, kuris vesdavo žirgą. Šiaurės Amerikoje hipoterapija pradėjo plisti tik 1980 metais, kai grupė Kanados ir Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkų nukeliavo į Vokietiją, stebėti, kaip vyksta hipoterapija. Hipoterapija JAV buvo įteisinta 1992 metais ir įkurta Amerikos Hipoterapijos Asociacija. Ši organizija rengia kvalifikuotus specialistus, kurie gali užsiimti hipoterapija.Lietuvoje hipoterapija nėra oficialiai įteisinta.

Hipoterapijos poveikis žmogaus organizmui[taisyti | redaguoti kodą]

Gydomasis jojimas sėkmingai taikomas pacientams po įvairių galvos ir stuburo smegenų ligų bei traumų, tai pat esant psichikos sutrikimams. Mokslininkų įrodyta, kad šiems pacientams sėdėsena balne yra gydanti ir saugi. Jojimas mažina raumenų skausmą ir įtampą, gerina judesių koordinaciją, pusiausvyrą. Sėdėjimas balne gerina galvos ir viso kūno padėtį. Jojimas padeda atstatyti prarastas judėjimo funkcijas, bei jas kompensuoti. Juk net ir paprastas buvimas šalia žirgo sukelia daug teigiamų emocijų.

Literatūros šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]