Gojaus Dievo Motinos Ligonių Sveikatos koplyčia
54°32′35″š. pl. 24°57′29″r. ilg. / 54.5430°š. pl. 24.9581°r. ilg.
 | |
|---|---|
,_koply%C4%8Dia.JPG)
| |
| Vyskupija | Vilniaus |
| Dekanatas | Trakų |
| Savivaldybė | Trakų rajonas |
| Gyvenvietė | Gojus (Rūdiškės) |
| Statybinė medžiaga | medis |
| Pastatyta (įrengta) | 1939 m. |
,_koply%C4%8Dios_interjeras.JPG)
Gojaus Dievo Motinos Ligonių Sveikatos koplyčia – katalikų koplyčia, stovinti Trakų rajone, Rūdiškių seniūnijoje, Gojaus kaime. Pasiekiama nuo kelio A4 Vilnius–Varėna–Gardinas pavažiavus per Gojaus mišką 3 km į vakarus. Koplyčia priklauso Paluknio šv. Jono Krikštytojo parapijai.[1] Laikomos sekmadieninės šv. Mišios.
Relikvijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Prižiūrėta, švytinti koplyčia yra vienas iš turistinių traukos objektų Trakų rajone.[2] Tikinčiuosius į atokiai įsikūrusį kaimelį traukia koplyčioje esančios relikvijos. Viena iš jų yra Dievo Motinos Ligonių Sveikatos paveikslas, kuris priskiriamas prie Dievo malonėmis garsėjančių paveikslų. Tai Vilniaus Šv. Kryžiaus bonifratrų vienuolyno bažnyčios (dabar Marijos vargdienių seserų vienuolynas) paveikslo kopija. 1936 m. paveikslą nutapė Romuald Varachovski. Taip pat koplyčioje saugomas originalus 36 cm aukščio relikvijorius - monstrancija, kuriai sukurti panaudotos kulkos, išimtos iš Austrijos, Prūsijos ir Rusijos kariuomenių kareivių kūnų. Bonifratrų ligoninė Pirmojo pasaulinio karo metu buvo tapusi karo ligonine. Iš mūšio laukų čia buvo atvežami sužeisti kareiviai. Vienuolis Vlodimiežas (tikr. Aleksandras Andžejevskis) rinko iš kareivių kūnų išimtas kulkas, iš kurių vėliau buvo sukurtas monstrancijos pavidalo relikvijorius. Koplyčioje saugoma ir apie 200 puslapių Gojaus kaimo ir pačios koplyčios istorijos kronika, senas laikrodis, ant kurio tėvas Vlodimiežas savo ranka užrašė: „Viena iš tų valandų gali būti tavo“.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gojuje pirmoji nedidelė koplyčia pradėta statyti 1936 m. pagal tėvo Vlodimiežo projektą. Jos ilgis siekė 3 metrus, plotis - 2 metrus, aukštis - 3 metrus. Paluknio parapijos klebonas kun. Kazimiež Packevič gavo pritarimą iš Vilniaus arkivyskupo Romualdo Jalbžykovskio koplyčios pašventinimui. Ji iškilmingai pašventinta 1937 m. liepos 18 d.
1938 m. parapijiečiai nutarė padidinti koplyčią, tam pritarė klebonas K. Packevič. Tais pačiais metais gautas leidimas iš Vilniaus arkivyskupo statyti koplyčią. 1939 m. klebonas K. Packevič pašventino koplyčios pamatus. Pašventinimo aktas užmūrytas pagrindinio altoriaus sienoje.
Gojaus koplyčios paveikslas traukė žmones, kurie turėjo skundų dėl sveikatos problemų, tikėta stebuklingais išgijimais. 1940 m. liepos 9 d. speciali komisija patvirtino stebuklingą Konstansijos Trombačik iš kaimyninio Vištelionių kaimo išgijimą. 1940 m. Vilniaus arkivyskupo raštu pritarta Paluknio parapijos prašymui rengti Dievo Motinos Ligonių Sveikatos garbei atlaidus.
Nuo 1940 m. koplyčia turėjo nuolatinį kunigą, kuris buvo apgyvendinamas Gojaus kaimo gyventojo Piotro Trusevič namuose. Kunigo iš Vilniaus Edvardo Koreckio, vadinto Gojaus koplyčios rektoriumi, dėka Gojaus koplyčioje buvo pabaigti statybos darbai, suburtas choras, nupirkta fisharmonija, taip pat šventoriuje pastatyta Dievo Motinos Nekalto Prasidėjimo statula. Aplink koplyčią tėvo Vlodimiežo sumanymu pasodintos 22 liepos (tuo metu Gojuje gyvenusių vaikų skaičius). Medelius sodino patys vaikai, pasižadėję jais toliau rūpintis.
