Georg von Albrecht

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Georgas fon Albrechtas, vok. Georg von Albrecht, rus. Георг фон А́льбрехт (1891 m. kovo 19 d., Kazanėje, Rusijos imperija – 1976 m. kovo 15 d., Heidelberge, VFR) – vokiečių kompozitorius ir muzikos pedagogas, pianistas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė ir augo daugiavaikėje Rusijoje dirbusio vokiečių matematiko tėvo ir iš kazokų kilusios pianistės motinos šeimoje. Tėvui išėjus į pensiją, Albrechtai apsigyveno Carskoje Selo, kur Georgas aukso medaliu baigė Imperatoriškąją Nikolajaus gimnaziją. Jis stojo studijuoti filosofijos Sankt Peterburgo universitete, bet netrukus šias studijas metė ir išvyko į Vokietiją, kur Štutgarte 1913 m. įgijo konservatorijos diplomą. Vėliau Maskvoje ėmė privačias pamokas pas Sergejų Tanejevą ir Sankt Peterburge – pas Aleksandrą Glazunovą bei Jazepą Vitolą.

Po Pirmojo pasaulinio karo apsigyveno Jaltoje, 1919 m. kartu su kitais įkūrė ten konservatoriją. Šiame mieste vedė žinomo revoliucionieriaus Vinco Mickevičiaus-Kapsuko buvusią žmoną Vandą Didžiulytę-Mickevičienę. 1922 m. mirė jų vienturtė dukra Liudvika, pora išsiskyrė.

Po to dėstė muzikos mokykloje prie Maskvos konservatorijos. 1923 m. repatrijavo į Vokietiją, apie metus laiko privačiai mokėsi orkestruotės. Nuo 1925 m. Štutgarte dėstė Karlo Adlerio konservatorijoje. 1929 m. vedė antrąkart, išrinktoji buvo pedagogė Elizabetė Kratz. 1933 m. gimė sūnus Michaelis, kuris užaugęs tapo žinomu klasikinės filologijos mokslininku.

Po Antrojo pasaulinio karo Georgas fon Albrechtas profesoriavo Štutgarto aukštojoje muzikos ir teatro mokykloje, kurį laiką buvo vicerektoriumi. 19561976 m. dėstė muzikos teoriją Heidelbergo aukštojoje muzikos ir teatro mokykloje. Po antrosios žmonos Elizabetės mirties 1968 m. vedė trečiąkart, sutoktinė – Elisabetė Šarlotė Hose.[1]

Georgas fon Albrechtas buvo plataus akiračio pedagogas, įsitikinęs, kad jo mokiniui, kol susiformuos savarankiška nuomonė, reikia pažinti įvairias XX a. Europos Naujosios muzikos vystymosi kryptis. Tai kirtosi su į valdžią atėjusių nacionalsocialistų požiūriu, jam buvo uždrausta dėstyti. Savo kūryboje Georgas fon Albrechtas derino Rytų Europos ir Azijos tautų muzikines formas, Rusijos impresionistinius ir klasikinius saskambius. Kartu su antrąja žmona Vanda Didžiulyte-Albrechtiene užrašė 135 lietuvių liaudies dainas iš Kauno ir Suvalkų gubernijų. Ji buvo ir dainos Schnell wie der Vogel am Himmel, op. 12, Nr. 3 bendraautorė.[2]

Kūryba (pasirinktinai)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kūriniai fortepijonui[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Op. 1 Baschkirenmelodien. Neun kurze Klavierstücke
  • Op. 2 Zehn östliche Volkslieder für Klavier
  • Op. 4 Vier Klavierstücke im romantischen Stil
  • Op. 7 Spiel der Widerspiegelungen. Klavierscherzo
  • Op. 8 Frühlingshymne der Satyrn an Dionysos
  • Op. 10 Andante con variazioni E-Dur
  • Op. 21 Im Reiche der Untertöne (Hymne an die Nacht)
  • Op. 34 Klaviersonate gis-Moll
  • Op. 35a Hymne an die Sonne (Septimenscherzo)
  • Op. 36 Pentatonische und polytonale polyphone Studien
  • Op. 37 Preludio, Tempestoso e fuga für zwei Klaviere
  • Op. 42 Zwölf Préludes in Ober- und Untertonreihen Heft 1
  • Op. 53 Klaviersonate c-Moll
  • Op. 61 Zwölf Préludes in Ober- und Untertonreihen Heft 2
  • Op. 72 Sonate der Spiegelungen auf ein Zwölftonthema (Dritte Klaviersonate)
  • Op. 80 Vierte Klaviersonate in einem Satz
  • Op. 81 Klaviervariationen über ein Zwölftonthema

Kūriniai styginiams[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Op. 44 Improvisation, Passacaglia und Quodlibet auf zwei russische Volksweisen für Violine allein
  • Op. 56a Sonate für Violine allein
  • Op. 78 Variationen für Violoncello solo
  • Op. 83c Improvisationen für Violoncello solo

Kamerinė muzika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Op. 32 Trio für Violine, Violoncello und Klavier c-Moll
  • Op. 33 Sonate für Violine und Klavier e-Moll
  • Op. 45 Drei Märchen für Violine und Klavier
  • Op. 50c Andante passionato und Allegro für Violoncello und Klavier
  • Op. 52 Streichquartett c-Moll in einem Satz
  • Op. 74 Quintett für Flöte, Oboe, B-Klarinette, F-Horn und Fagott
  • Op. 75 Drei Spiegelungen für zwei Violinen
  • Op. 79 Trio für Violine, Viola und Violoncello
  • Op. 82 Sonate für Viola und Klavier

Kūriniai orkestrui[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Op. 58 Passacaglia und Fuge für Streichorchester
  • Op. 60 Konzert für Solo-Violine, vier Holzbläser, zwei Waldhörner, Posaune und Streichorchester
  • Op. 66 Drei Stücke für Streichorchester und Bläser
  • Op. 71a Passacaglia und Tripelfuge für Streichorchester

Kūriniai vargonams[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Op. 28b Fünf gregorianische Choralmelodien
  • Op. 61a Fünf Stücke für Orgel in Unter- und Obertonreihen
  • Op. 71 Passacaglia und Tripelfuge
  • Op. 79 Meditation

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Vom Volkslied zur Zwölftontechnik. Schriften und Erinnerungen eines Musikers zwischen Ost und West – Frankfurt am Main: Herausgegeben von Michael von Albrecht, 1984

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • M.P.Beliajevo fondo Glinkos premija (1962 m.)
  • Eslingeno miesto menininkų sąjungos Johano Vencelio Štamico premija (1966 m.)
  • Rusijos vokiečių kultūros premija (1991 m., po mirties)

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Alexander Schwab. Georg von Albrecht (1891–1976) // Studien zum Leben und Schaffen des Komponisten – Frankfurt am Main; Bern; New York; Paris: Lang, 1991, S. 37
  2. Alexander Schwab. Georg von Albrecht (1891–1976) // Studien zum Leben und Schaffen des Komponisten – Frankfurt am Main; Bern; New York; Paris: Lang, 1991, S. 28

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Michael von Albrecht. Georg von Albrecht // Die Musik in Geschichte und Gegenwart – Neuausgabe, Personenteil 1, Kassel et altera, 1999, Sp. 384–386
  • Alexander Schwab. Der Komponist Georg von Albrecht. Studien zu Leben und Schaffen – Frankfurt am Main, 1991
  • Johannes Schwermer (Hrsg.). Festschrift Georg von Albrecht zum 70. Geburtstag dargebracht von Kollegen und Freunden – Stuttgart, 1962
  • Michael v. Albrecht. Ein Stimmer zieht durch die Lande // Musik und Dichtung, Festschrift Viktor Pöschl – Frankfurt, 1990, S. 515–523.
  • Peter Andraschke. Tagore-Vertonungen // Musik und Dichtung, Festschrift Viktor Pöschl – Frankfurt, 1990, S. 485.
  • Gerhard Frommel. Georg von Albrechts Klavier- und Orchesterwerke // Tradition und Originalität – Frankfurt am Main, 1988, S. 215–232
  • Werner Schubert. Elemente antiker Musik im Schaffen Georg von Albrechts // Michael von Albrecht und Werner Schubert (Hrsg.). Musik in Antike und Neuzeit– Frankfurt, 1987, 31–50