Aleksandras Glazunovas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Aleksandras Glazunovas
rus. Александр Константинович Глазунов
Glazunov by Repin.jpg
Ilja Repinas. Aleksandras Glazunovas 1887 m.
Gimė: 1865 m. rugpjūčio 10 d.
Sankt Peterburgas
Mirė: 1936 m. kovo 21 d. (70 metų)
Paryžius
Veikla: rusų kompozitorius, dirigentas
Commons-logo.svg Vikiteka: Aleksandras GlazunovasVikiteka

Aleksandras Glazunovas (rus. Александр Константинович Глазунов, 1865 m. rugpjūčio 10 d. Sankt Peterburgas1936 m. kovo 21 d. Paryžius. 1972 m. palaikai perkelti į Sankt Peterburgą) – rusų kompozitorius, dirigentas, vienas žymiausių rusų simfonistų.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Muzikos mokėsi nuo 1875 m., nuo 1879 m. – kompozicijos pas N. Rimskį-Korsakovą. Dalyvavo M. Beliajevo būrelio veikloje. 18851903 m. kasmetinių M. Glinkos premijų laureatas. Nuo 1888 m. dirigavo rusų simfoninius koncertus. Dėstė Sankt Peterburgo konservatorijoje, 19051917 m. konservatorijos direktorius, 19181928 m. rektorius. Nuo 1899 m. profesorius. 1928 m. išvyko iš TSRS, apsigyveno Paryžiuje. Koncertavo Europos šalyse ir JAV.

Kūryba[taisyti | redaguoti kodą]

Kūryba monumentali, optimistiška, melodinga, pagrįsta slavų ir kiti tautų muzikos folkloru. Vyrauja instrumentinės muzikos žanrai. Pirmiesiems jo kūriniams įtakos turėjo „Galingojo sambūrio“ kompozitorių, ypač N. Rimskio–Korsakovo kūryba. Vėliau susiklostė savitas jo muzikinis stilius, artimesnis P. Čaikovskio simfonizmo ir S. Tanejevo polifonijos principams. Kartu su N. Rimskiu-Korsakovu užbaigė A. Borodino operą „Kunigaikštis Igoris“.

Parašė 9 simfonijas (18811910 m.), simfoninių paveikslų, siuitų simfoniniam orkestrui, uvertiūrų, 5 koncertus įvairiems instrumentams ir orkestrui, tarp jų – koncertas smuikui a-moll (1904 m.), 7 styginių kvartetus (18821930 m.), pjesių įvairiems pučiamiesiems, 2 sonatas fortepijonui, preliudų ir fugų, variacijų fortepijonui, pjesių vargonams, solo ir choro dainų, kantatų.[1]

Kūriniai[taisyti | redaguoti kodą]

Baletai
Simfonijos
  • I Es–dur Slaviškoji, 1881 m.
  • II fis–moll, 1886 m.
  • VII F-dur Pastoralinė, 1902 m.
  • IX D-dur, 1910 m. ,nebaigta
Simfoninės poemos
  • Stenka Razinas (Стенька Разин), 1885 m.
  • Lyriškoji, 1887 m.
  • Epinė poema, 1934 m.
Simfoninės fantazijos
  • Miškas, 1887 m.
  • Jūra, 1889 m.
  • Iš tamsos į šviesą, 1894 m.
  • Suomiškoji, 1909 m.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Оссовский А. В., А. К. Глазунов, СПБ, 1907
  • Беляев В., А. К. Глазунов. Материалы к его биографии, т. 1, ч. 1, П., 1922
  • Держановский В., А. К. Глазунов, М., 1922
  • Асафьев Б. (Игорь Глебов), Глазунов. Опыт характеристики, Л., 1924
  • Глазунов. Исследования. Материалы. Публикации. Письма, т. 1—2, Л., 1959—60
  • Ганина М., А. К. Глазунов. Жизнь и творчество, Л., 1961.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Jonas Klimas. Aleksandras Glazunovas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 748-749 psl.