Fromborkas

Fromborkas lenk. Frombork

Senamiestis

Fromborkas 54°21′0″ š. pl. 19°41′0″ r. ilg. / 54.35000°š. pl. 19.68333°r. ilg. / 54.35000; 19.68333 (Fromborkas)

Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)

Valstybė	Lenkija
Vaivadija	Varmijos Mozūrų vaivadija
Apskritis	Branevo apskritis

Gyventojų (2016 m.)	2 415

Tinklalapis	Miesto svetainė

Fromborkas (lenk. Frombork) – miestas Lenkijoje, Varmijos Mozūrų vaivadijoje, prie Aistmarių.^[1]

Fromborkas yra prie Aistmarių, Baltijos jūros įlankos, istorinėje Rytų Prūsijoje. Miestas turi nedidelį uostelį, iš kurio plaukioja pramoginiai laivai į Krynicą Morską Aistmarių nerijoje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Senovėje apylinkėse buvo prūsų tvirtovė. Ar dabartinis Fromborkas įkurtas senojoje prūsų gyvenvietėje netoli Aistmarių nerijos nėra iki galo aišku. Gyvenvietė pirmą kartą paminėta 1282 m. kaip Varmijos kapitulos rezidavimo vieta, po to, kai ankstesnė kapitulos rezidavimo vieta Braunsberge buvo visiškai sunaikinta Didžiojo prūsų sukilimo metu. Prie kapitulos pilies įsikūrusi vokiečių gyvenvietė vadinta Frauenburg, nuo Burg Unserer Lieben Frau ("Marijos pilis"). Daugelyje lotyniškų tekstų miestas buvo vadinamas Warmia. 1310 m. vyskupas Eberhard von Neisse suteikė Liubeko miesto teises. Dėl didelės šalia buvusio Hanzos miesto Branusbergo konkurencijos Fromborkas išliko mažareikšmis. 1329–1388 m. pastatyta plytų mūro gotikinė Fromborko Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų ir Šv. Andriejaus arkikatedra bazilika.

1414 m. miestas buvo sudegintas per karus su lenkais. Sudarius Torunės taiką Fromborkas kartu su visa Varmijos vyskupyste atiteko Lenkijos globai. Po 1519—1521 m. karo, kuriame su Lenkija kovojo paskutinis Vokiečių ordino magistras Albrechtas Brandenburgietis, jo kariuomenė 1520 m. užėmė ir nusiaubė miestą. 1512–1516 ir 1522–1543 m. Fromboke kanauninku dirbo Mikalojus Kopernikas. Čia jis parašė savo žymųjį veikalą „Apie dangiškųjų sferų sukimąsi“ (De revolutionibus orbium coelestium).

Po Žečpospolitos pirmojo padalinimo miestas atiteko Prūsijos karalystei. Iki 1945 m. priklausė Bransbergo apskričiai. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Raudonoji armija užėmė miestą 1945 m. vasario 9 d. mūšio dėl Ryprūsių metu. Kovų metu 80 proc. miesto buvo sugriauta ir jis prarado miesto teises (jos atkurtos tik 1959 m.). 1945 m. miestas perduotas Lenkijos administracijai, prasidėjo lenkų ir ukrainiečių gyventojų perkėlimas iš buvusių Lenkijos teritorijų rytuose už Kerzono linijos. Likę vokiečiai buvo išvaryti pagal Bieruto dekretą.

Prie Aistmarių 2001 m. Lenkijos valstybės pastangomis pastatytas didelis paminklas Rytprūsių gyventojams, kurie buvo priversti palikti šiuos kraštus Antrojo pasaulinio karo pabaigoje.