Amonitai (tauta)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Senovės Sirijos regionas:
Amonas (עַמּוֹן)
View of the Amman Citadel, Jordan2.jpg
Šalis: Jordanija (Amanas)
Tautos: amonitai
Valstybės: Amono karalystė
Miestai: Rabat Amonas
Kingdoms around Israel 830 map.svg

Amonas (hebr. עַמּוֹן = Ammon) – senovės Artimųjų Rytų (Istorinės Sirijos) regionas, buvęs dabartinės Jordanijos centrinėje dalyje, dab. Amano muhafazos teritorijoje. Pagal regioną jos gyventojai vadinami Amonìtais – semitų gentis, kalbėjusi atskira amonitų kalba.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Amono regionas buvo išsidėstęs aukštumose į rytus nuo Jordano upės, nuo kurios amonitus skyrė Gileadas. Vakaruose jis siekėsi su Arabijos dykuma. Į šiaurę nuo jo buvo Bašanas, o į pietus – Moabas. Pagrindinė regiono upė – Zarka. Senovės pasaulyje Amonas buvo svarbus klinties ir smiltainio šaltinis.

Pagrindinis jų miestas buvo Raba (Rabbah Ammon), vėliau romėnų pervadintas į Filadelfiją. Kiti svarbūs miestai buvo Džerašas šiaurėje ir Sahaba pietuose. Amonitų teritorija ir miestai sudarė atkarpą svarbiaus prekybinio Karalių kelio, kuris jungė Damaską šiaurėje su Akabos įlanka pietuose.

Raida[taisyti | redaguoti kodą]

Praktiškai vienintelės žinios apie amonitus aptinkamos Biblijoje. Pasak tradicinės istorijos, amonitai, kaip ir jiems giminingi moabitai, buvo Loto palikuonys. Izraelitai juos laikė gimininga tauta, todėl Biblijoje yra prisakymas vengti konflikto su jais.

Kuomet izraelitai migravo iš Egipto į Pažadėtąją žemę, amonitai atsisakė juos praleisti pro savo teritoriją. XII a. izraelitams įsitvirtinus Kanaane, dalis jų genčių (Manaseho, Gado ir Reubeno gentys) apsigyveno už Jordano upės (Bašane ir Gileade), keldamos grėsmę amonitams. Susikūrus Izraelio karalystei, tuo metu susikūrė ir Amono karalystė. Dovydas nusiaubė amonitų sostinę Rabą. Amonas su Izraeliu kariavo ir vėlesniais laikais. Pagrindinė amonitų dievybė buvo Malkas, kuriam buvo aukojamos žmonių aukos.

Palestiną nukariavus Asirijos imperijai, Amono karalystė nebuvo panaikinta. Išlaikyta jos valdovų dinastija ir autonomija, tik ji paversta duokline valstybe. Pasak įrašų, Amono duoklė buvo penkiskart mažesnė, nei kaimyninės Judėjos duoklė. Panašios politikos laikėsi ir vėlesnės regioną valdžiusios imperijos: Naujoji Babilono karalystė (585–539 m. pr. m. e.), Achemenidų imperija (539–332 m. pr. m. e.), Makedonijos imperijai (332–323 m. pr. m. e.), Seleukidų imperijai (m. pr. m. e.). Tuo metu Amono karalystė ir amonitai minimi vis rečiau, o karalystė, atrodo nunyko.

Paskutiniaisiais amžiais prieš mūsų erą tironų valdomas Rabah Amonas (tuo metu vadinamas Filadelfija) tapo miestu valstybe ir priklausė didesniam ekonominiam susivienijimui – Dekapoliui. Kaimynystėje įsikūrus žydų Chasmonėjų karalystei, amonitai minimi tarp besipriešinančių tautų. 63 m. pr. m. e. regionas, kaip ir visas Dekapolis, atiteko Romos imperijai, bet vėliau čia įsigalėjo Nabatėjų karalystė. II a. Šv. Justinas dar mini amonitus kaip viena gausesnių Palestinos tautų. Vėliau žinių apie juos nebėra.

Žinomi valdovai[taisyti | redaguoti kodą]

Visos datos yra apytikrės.

  • Nachašas (1030–1000 m. pr. m. e.)
  • Hanunas (1000–995 m. pr. m. e.)
  • Sobis
  • Baaša (853 m. pr. m. e.)
  • Šanipas (733 m. pr. m. e.)
  • Padaelis (700–677 m. pr. m. e.)
  • Kabus-Gabri (680 m. pr. m. e.)
  • Barak-el (675 m. pr. m. e.)
  • Amminadabas I (650 m. pr. m. e.)
  • Hisilelis (640–630 m. pr. m. e.)
  • Aminadabas II (600 m. pr. m. e.)
  • Baalis (590–585 m. pr. m. e.)
  • Tobijas I (580 m. pr. m. e.)
  • Tobijas II (520 m. pr. m. e.)
  • Tobijas III
  • Tobijas IV (270 m. pr. m. e.)
  • Tobijas V (200 m. pr. m. e.)
  • Timotėjus (160 m. pr. m. e.)
  • Hyrcanus (150 m. pr. m. e.)
  • Zoilus Cotylas (120–110 m. pr. m. e.)
  • Teodoras