Libano kalnai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Koordinatės: 34°18′00″ š. pl. 36°07′00″ r. ilg. / 34.30000°š. pl. 36.11667°r. ilg. / 34.30000; 36.11667

Libano kalnai. nuotrauka iš kosmoso

Libano kalnai (arab. جبل لبنان) – kalnagūbris Libane, ištįsęs lygiagrečiai su Viduržemio jūros krantu.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kalnagūbrio ilgis – 170 km, plotis iki 45 km, didžiausias aukštis 3088 m (Kurnat as Sauda). Rytuose Bekos slėnis Libano kalnus skiria nuo Antilibano kalnų. Kalnyno šlaituose dar išliko Libano kedrų, iš kurių medienos finikiečiai statė savo laivus, giratės.

Nuo kalnų pavadinimo (laban), kuris aramėjų kalba reiškia balkšvą spalvą, pavadinimą įgijo ir Libanas.

Geologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kalnagūbris susidaręs daugiausia iš klinties ir smiltainio, suskaidytas, ypač jo vakariniai šlaitai, siaurų gilių slėnių. Yra karstinių urvų. [1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Libano kalnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 93 psl.