Libano kalnai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Libano kalnai. nuotrauka iš kosmoso

Libano kalnai (arab. جبل لبنان) – kalnagūbris Libane, ištįsęs lygiagrečiai su Viduržemio jūros krantu.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Kalnagūbrio ilgis – 170 km, plotis iki 45 km, didžiausias aukštis 3088 m (Kurnat as Sauda). Rytuose Bekaa slėnis Libano kalnus skiria nuo Antilibano kalnų. Kalnyno šlaituose dar išliko Libano kedrų, iš kurių medienos finikiečiai statė savo laivus, giratės.

Nuo kalnų pavadinimo (laban), kuris aramėjų kalba reiškia balkšvą spalvą, pavadinimą įgijo ir Libanas.

Geologija[taisyti | redaguoti kodą]

Kalnagūbris susidaręs daugiausia iš klinties ir smiltainio, suskaidytas, ypač jo vakariniai šlaitai, siaurų gilių slėnių. Yra karstinių urvų. [1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Libano kalnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 93 psl.

Koordinatės:34°18′00″N 36°07′00″E / 34.3°N 36.116667°E / 34.3; 36.116667