Bosra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bosra
arab. بصرى
Bosra-from-Theater-054.jpg
Bosros panorama

Bosra
32°31′0″N 36°29′0″E / 32.51667°N 36.48333°E / 32.51667; 36.48333 (Bosra)Koordinatės: 32°31′0″N 36°29′0″E / 32.51667°N 36.48333°E / 32.51667; 36.48333 (Bosra)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Sirijos vėliava Sirija
Muchafaza: Daros muchafaza
Gyventojų (2009): 29 664
Commons-logo.svg Vikiteka: BosraVikiteka
UNESCO vėliava UNESCO (angl.) (pranc.): 22

Bosra (arab. بصرى = Buṣrā), dar minimas kaip Bozra, Bostra, Busrana, Busra aš Šamas, – miestas pietvakarių Sirijoje, Daros muchafazoje, į pietus nuo Suveidos. Pro miestą eina Daros-Salchado plentas.

Paveldas[taisyti | redaguoti kodą]

Bosra žymi dėl savo gausaus antikinės architektūros paveldo: yra gerai išsilikęs romėnų amifiteatras (vienas iš didžiausių), pastatytas II a., greičiausiai Trajano valdymo metais; yra nabatėjų ir romėnų paminklų, bažnyčių, mečečių liekanų. Bosros Al Omario mečetė yra viena seniausių mečečių pasaulyje (pastatyta 721 m.). Apylinkėse yra dviejų romėnų tiltų liekanos.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Bosra minima jau XIV a. pr. m. e. egiptiečių šaltinuose. II a. pr. m. e. Bosra tapo pirmuoju nabatėjų miestu. 106 m. jį užkariavo romėnų generolas Kornelijus Palma. Romėnai miestą pervadino į Nova Trajana Bostra. Jis tapo Arabijos provincijos sostine bei III Kirenaikos legiono garnizonu. Bosra suklestėjo kaip prekybinis centras, pro jį ėjo romėnų kelias link Raudonosios jūros, mieste gyveno apie 80 tūkst. žmonių. Vėliau čia suklestėjo krikščionybė, 246247 m. Bosroje surengtos Arabijos krikščionių tarybos.

VII a. Bosrą užkariavo Sasanidų Persija, bet miestas netrukus buvo atkovotas Bizantijos. Pasak krikščionių metraštininkų, vaikystėje Bosroje lankęsis būsimasis pranašas Mohamedas, kur jis sutikęs vienuolį Bahirą, padariusį didelę įtaką Mohamedui. 634 m. įvyko Bosros mūšis, kuriame arabų Rašidūnų kalifatas nugalėjo Bizantiją ir užėmė miestą. Kryžininkai bandė nesėkmingai pulti miestą. 1151 m. Bosrą nuniokojo žemės drebėjimas ir miestas prarado savo įtaką.

1980 m. Bosra dėl savo gausaus archeologinio paveldo įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.