Švč. Marijos virš Minervos bazilika

Koordinatės: 41°53′53.00″ š. pl. 12°28′42.00″ r. ilg. / 41.8980556°š. pl. 12.4783333°r. ilg. / 41.8980556; 12.4783333
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Santa Maria sopra Minerva)

41°53′53.00″ š. pl. 12°28′42.00″ r. ilg. / 41.8980556°š. pl. 12.4783333°r. ilg. / 41.8980556; 12.4783333

Santa Maria sopra Minerva fasadas ir Berninio drambliukas

Švč. Marijos virš Minervos bazilika (it. Basilica di Santa Maria sopra Minerva, lot. Basilica Sanctae Mariae supra Minervam) – vienintelė gotikinio stiliaus dominikonų bažnyčia Romoje. Joje palaidoti keletas garsių krikščionybės asmenų: Šv. Kotryna Sienietė, dailininkas Fra Andželikas, keli popiežiai. Bažnyčia yra apie 200 m. už Romos Panteono. Adresas Piazza della Minerva 42.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Santa Maria sopra Minerva pastatyta Minervos šventyklos griuvėsių vietoje dėl ko gavo savo pavadinimą (sopra Minerva − virš Minervos). Apie Minervos šventyklą žinoma, kad ji buvo pastatyta apie 50 m. pr. m. e. Pompėjaus įsakymu. Popiežius Zacharijas VIII a. buvo perdavęs šią vietą moterims vienuolėms, kurios turėjo čia Švč. Marijos oratoriją, kuri neišliko. 1255 m. popiežius Aleksandras IV perdavė vietą dominikonų vienuolių ordinui. 1280 m. buvo pradėta statyti dabartinė Santa Maria sopra Minerva bazilika. Jos architektais buvo dominikonų vienuoliai Fra Sisto Fiorentino ir Fra Ristoro da Campi, kurie prieš tai buvo suprojektavę Santa Maria Novella bažnyčią Florencijoje. Prie bazilikos kartu buvo pastatytas dominikonų vienuolynas.

Bazilikos statybos buvo baigtos 1370 m. po daugelio aukų, prie kurių labiausiai prisidėjo popiežius Bonifacas VIII. Galutiniai vidiniai perstatymai buvo baigti tik 1453 m. 1600 m. bazilika buvo restauruota architekto Carlo Maderno, kuris jai sukūrė dabartinį baroko stiliaus fasadą. Bažnyčios vienuolyne buvo įkurta Šv. Sosto kongregacijainkvizicijos tribunolas. 1628 m. vienuolyne buvo kankinamas ir teisiamas Galilėjas Galilėjus, kuris Santa Maria sopra Minerva bazilikoje atsisakė savo mokslo teiginių. 1848 ir 1855 m. pagal architekto Girolamo Bianchedi projektus buvo pašalintos vidinės barokinės dekoracijos ir pakeistos į neogotikinio stiliaus. Šiuo metu bazilika laikoma vienintele gotikinio stiliaus bažnyčia Romoje, tačiau jos gotiškumas yra sąlygiškas, pvz., korintietiškų kolonų eilės liudija apie klasikinę architektūrą.

Bazilikos aprašymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bazilikoje yra daugybė koplyčių ir antkapinių monumentų, kurie skirti Romos popiežiams, kardinolams ir kilmingoms šeimoms. Bazilikoje 1380 m. palaidota viena svarbiausių krikščionių šventųjų − Šv. Kotryna Sienietė. Jos palaidotas tik kūnas, o galva yra San Domenico bažnyčioje Romoje. 1630 m. jos kambarių, kuriuose mirė, dekoracijos buvo perkeltos ir sukurta memorialinė šventosios koplyčia už zakristijos. 1455 m. Frangipane koplyčioje palaidotas vienas garsiausių italų ankstyvojo renesanso dailininkų, dominikonų vienuolis Fra Andželikas. Bazilikoje palaidoti vieni svarbiausių italų renesanso laikotarpio popiežių, MedičiaiLeonas X (1513-1521) ir Klemensas VII (1523-1534), Antonio Sangallo (Jaunesniojo) projektuotuose kapuose. Apie 1489-91 m. laikotarpiu bažnyčioje dirbo garsus renesanso dailininkas Filipinas Lipis, kuris sukūrė freskas Carafa koplyčioje Šv. Tomo Akviniečio gyvenimo tema. 1521 m. bažnyčioje pastatyta Mikelandželo Kristaus išganytojo statula, žinoma dar kaip „Minervos Kristus“. 1667 m. Berninis sukūrė drambliuko statulą kaip postamentą, ant kurio buvo užkeltas bazilikos vienuolyno viename kluatrų iškastas egiptietiškas mažas obeliskas. Statula, vadinama Pulcino della Minerva, pastatyta prieš bazilikos įėjimą.

Bazilikos vaizdai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]