Philibert Delorme
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Filiberas Delormas)
 |
|
|---|---|
 |
|
| Philibert Delorme | |
| Gimė: | 1510 m. Lionas |
| Mirė: | 1570 m. (~60 metų) Paryžius |
| Veikla: | prancūzų renesanso architektas |
 Vikiteka: |
Philibert DelormeVikiteka |
Filiberas Delormas (pranc. Philibert Delorme, de l’Orme, de Lorme, apie 1510 m. Lionas – 1570 m. Paryžius) – prancūzų renesanso architektas, architektūros teoretikas.
Turinys |
Biografija [taisyti]
Gimė mūrininko šeimoje. 1533–1536 m. studijavo architektūros palikimą Italijoje. 1537 m. Prancūzijos ambasadorius Romoje kardinolas Žanas de Belė jį atšaukė į Paryžių, į tarnybą karalių Pranciškaus I ir Henriko II dvare. Pirmasis jo darbas, Sent Mauro pilis buvo tarsi prancūziškojo renesanso manifestas. Nuo 1541 m. Prancūzijos karaliaus rūmų architektas.
Projektuose pradėjo naudoti vadinamasias Delormo arkas – medines perdangas, derino orderinius ir gotikos elementus.[1]
Darbai [taisyti]
- 1536 m. Buju rūmų (Hôtel de Bullioud) galerija
- 1547 m. Pranciškaus I kapas, Sent Deni bazilika
- 1552 m. Vensano rūmų koplyčia
- 1545–1555 m. arsenalas Paryžiuje
- 1547–1555 m. Anet pilis, pastatyta Dianai de Puatjė
- 1548 m. Saint-Léger – en Yvelines rūmai, nugriauti
- Monso pilis
- Šenonso pilis, Dianos tiltas
- 1563 m. Tiuilri rūmai, dalis projekto, Luvras, nugriauti po 1871 m. gaisro
- Sen Žermeno pilis, dalis
Bibliografija [taisyti]
- Les Nouvelles Inventions pour bien bastir et a petits frais (1561)
- Le Premier Tome de l’Architecture (1567)
Literatūra [taisyti]
- Boudon, Françoise, Blécon, Jean, Philibert Delorme et le château royal de Saint-Léger – en-Yvelines, Éditions Picard, Paris, 1985
- Potié, Philippe, Philibert de l’Orme. Figures de la pensée constructive, Parenthèses, Marseille, 1996
- Pérouse de Montclos, Jean-Marie, Philibert De l’Orme, Mengès, Paris, 2000
- Pauwels, Yves, L’architecture au temps de la Pléiade, Monfort, Paris, 2002
Šaltiniai [taisyti]
- ↑ Filiberas Delormas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 597 psl.
