Šenonso pilis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

47°19′31″N 1°04′13″E / 47.32528°N 1.07028°E / 47.32528; 1.07028

Šenonso pilis nuo Kotrynos Mediči sodo
Pilis nuo Dianos de Puatjė sodo

Šenonso pilis (pranc. Château de Chenonceaupilis Prancūzijoje, Šenonso komunoje, Endro ir Luaros departamente, ant Šero upės, viena iš Luaros slėnio pilių.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pilį vietoje Markesų šeimos vandens malūno ir senosios gynybinės pilies 1513-1521 m. pastatė Prancūzijos generalinis finansų sekretorius Tomas Bojė (Thomas Bohier) savo žmonai Kotrynai Brisonė, kuri ir prižiūrėjo statybą, nes vyras buvo užsiėmęs karuose, kuriuos nuolat vedė Prancūzijos karalius Pranciškus I. Senoji pilis buvo nugriauta, paliktas tik vienas donžonas. Pilis buvo statoma kaip šeimos gyvenamasis namas, todėl kambariai buvo išdėstyti abipus pagrindinio įėjimo. Tačiau Bojė šeimai joje gyventi beveik neteko, nes 1524 m. ekspedicijos Italijoje metu mirė šeimos galva, o po dvejų metų ir pilies statytoja. Tomui Bojė mirus atlikta finansų revizija nustatė trūkumą valstybės ižde, todėl Šenonso pilis buvo konfiskuota.

Pranciškus I pilyje buvo apsilankęs kelis kartus, bet ji jam nepatiko. Tačiau jo įpėdinis Henrikas II šia, palyginti nuošalia vieta susižavėjo ir pilį dovanojo savo favoritei, Valentinua kunigaikštienei Dianai de Puatjė. Jos pasamdytas architektas Filipas Delormas rekonstravo pilį, per Šero upę pastatė tiltą, kuriuo buvo vykstama į medžiokles, o kairiajame upės krante įrengė nuostabų sodą su daugybe vietelių imtymiems pasimatymams.

Žuvus karaliui Henrikui II jo atstumtoji žmona Kotryna Mediči, tapusi regente, netruko iš pilies išvaryti savo varžovę ir pilį susigražinti į karūnos iždą. Dianai buvo paskirta už kelių km. esanti Šomono prie Luaros pilis. Norėdama pabrėžti savo viršenybę, Kotryna virš Dianos tilto pastatė dengtą galeriją, o prieš Dianos sodą, kitoje kelio į pilį pusėje, įrengė itališko stiliaus savo sodą. Kotrynos Mediči vaikai, Prancūzijos karaliai Pranciškus II, Karolis IX Maksimilijonas ir Henrikas III, Lietuvoje žinomas kaip Abiejų Tautų Respublikos karalius Henrikas Valua, taip pat turėjo savo kambarius šioje pilyje.

Pilį dar kartą pertvarkė Prancūzijos karalius Liudvikas XIV, kurio laikus primena jo vardu pavadintas salonas. Tačiau liaudyje pilis buvo vadinama Damų pilimi, o viena menių pavadinta Penkių karalienių kambariu, nes jame savo laiku gyveno Marija Stiuart, Margarita Prancūzė (Karalienė Margo), Luiza Lotaringietė, Elžbieta Austrė ir Elžbieta Prancūzė.

Finansiškai karalystei sunkiais laikais pilis buvo parduota. 1733 m. ją nusipirko generolas Klodas Diupenas, kurio antrosios žmonos salone mėgo lankytis Volteras, Bernaras Fontenelis, Pjeras Marivo, Monteskjė, Žoržas Lui de Bufonas, Žanas Žakas Ruso. Luiza Diupen netgi įvykus Prancūzijos revoliucijai išlaikė pilį, jos pavadinime Chenonceaux nubraukusi paskutinę raidę ir pareiškusi, kad ši pilis yra revoliucijos lopšys. Tik 1864 m. gegužės mėn. jos vaikaičiai pilį ir 136 ha žemės už 850 000 frankų pardavė Margeritai Peluz. Jos brolis – garsus XIX a. pabaigos Prancūzijos politikas Danielis Vilsonas. Margeritos didžioji meilė buvo Prancūzijos prezidentas 1879-1887 m. Žiulis Grėvi. Tačiau labiausiai ją išgarsino Šenonso pilyje pradėjęs muzikuoti ir kurti kompozitorius Klodas Debiusi. Margerita Peluz 1867-1878 m. pilį restauravo, o paveikslų galeriją papildė naujais paveikslais.

1913 m. pilį įsigijo šokolado karalius Anri Menjė, kurio veiklą iki šiol tęsia firma „Nestlé“. Per Pirmąjį pasaulinį karą pilis buvo paversta ligonine, kurioje gydėsi 2254 sužeistieji. Antrojo pasaulinio karo metais Šero upe ėjo demarkacinė linija tarp vokiečių okupacinės ir laisvosios zonų, todėl Dianos tiltu dažnai pasinaudodavo Pasipriešinimo kovotojai. Tačiau 1944 m. nukritusi bomba sudaužė originalius vitražus.

Po karo pilis tapo muziejumi, ją kasmet aplanko apie 1 mln. turistų.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

site officiel


Commons-logo.svg Vikiteka: Šenonso pilis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka