Fermi kosminis teleskopas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite; apie sutvarkymą galite pranešti specialiame Vikipedijos projekte.
Fermi gama spindulių kosminis teleskopas
GLAST po atvežimo į Kanaveralo kyšulį Gegužės mėn. 2008
Organizacija NASA, JAV Energetikos departamentas, ir vyriausybės agentūros, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Japonijos ir Švedijos.
Pagrindiniai rangovai General Dynamics
Orbitos aukštis 550 km
Orbitinis periodas 95 minutės
Paleidimo data 2008-06-11 16:05 UTC
Raketa nešėja Delta II 7920-H
Tiriamas bangų diapazonas Gama spinduliuotė
Internetinis puslapis: fermi.gsfc.nasa.gov/
Dailininko piešinys, Fermi orbitoje

Fermi gama spindulių kosminis teleskopas yra nauja aukštos energijos gama spindulių misija identifikuoti ir studijuoti gamtos aukščiausius energijos dalelės akceleratorius. Fermi yra suprojektuotas, kad veiktų energijos diapazone nuo 10 keV iki 300 GeV. Fermi bus daugiau kaip 30 kartų jautresnis nei teleskopas (EGRET), kosminėje Komptono gama spindulių observatorijoje (CGRO).

Fermi - kosminė observatorija, naudojama tirti gama spindulių astronominiams stebėjimams iš artimos žėmei orbitos. Observatorijos pagrindinis instrumentas yra didelio ploto teleskopas(LAT), su kuriuo astronomai daugiausia ketina atlikti viso dangaus, astrofizikos ir kosmologinijos reiškinių, tokių kaip aktyvių galaktikų branduolių (pulsarų), ar kitų didelės energijos šaltinių ir tamsiosios energijos tyrimus. Kitas Fermi kosminės observatorijos instrumentas, gama žybsnių monitorius (Gamma-ray Burst Monitor (GBM; anksčiau GLAST Burst Monitor), kuris yra naudojamas tirti gama spindulių žybsniams kosminėje erdvėje.

GLAST buvo paleistas 2008 m. birželio 11 d. 16:05 GMT kartu su Delta II 7920-H raketa. Misija yra bendra su NASA, JAV Energetikos departamentu ir vyriausybinių agentūrų Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Japonijoje ir Švedijoje.

2008 m. rugpjūčio 2 d. NASA paskelbė, kad ieško naujo pavadinimo, kuris galėtų apibūdinti, GLAST misiją ir atkreiptų dėmesį į gama spindulių ir didelės energijos astronomijos sritį.

Apžvalga[taisyti | redaguoti kodą]

Fermi turi du mokslinius instrumentus, Didelio Ploto Teleskopą (LAT) ir gama spinduliuotės žybsnių monitorių (GBM). LAT yra vaizdo gavimo gama spinduliuotės detektorius (pora pertvarkymo instrumentų), kurie aptinka fotonų energiją nuo apie 30 milijonų iki maždaug 300 milijardų elektronvoltų (30 MeV - 300 GeV), kurio matomumo laukas tesudaro 20% dangaus. Jis panašiai suvokiamas kaip EGRET instrumentas Komptono gama spindulių kosmineje observatorijoje.

GBM sudaro 14 scintiliacijos detektorių (dvylika natrio jodido kristalų nuo 8keV iki 1MeV ir du bismuto germanato kristalai jautrus nuo 150keV iki 30MeV). Jie gali aptikti gama spinduliuotes, šių eilių energijos spektre visame danguje, žemė tam visai netrugdo.

Fermi G.S.T. logo

General Dynamics Advanced Information Systems (anksčiau Spectrum Astro ir dabar Orbital Sciences), Gilberto mieste, Arizonoje, suprojektavo ir pastatė kosminį laivą, kuris „neš“ instrumentus. Jis keliaus mažoje, apskritimo formos orbitoje, kurios periodas apie 95 minutės. Normaliu rėžimu šis kosminis laivas išlaikys savo orientaciją, todėl instrumentai galės „žiūrėti“ toli nuo žemės, su rocking judėjimu, padedančiu suvienodinti dangaus aprėptį. Instrumentais dangus bus tiriamas maždaug 16 kartų per dieną. Kosminis laivas taip pat galės išlaikyti orientaciją ir pasirinkęs link kokio objekto judėti.

Abu moksliniai instrumentai buvo testuojami. Vibracija, vakuumas, taip pat aukštos ir žemos temperatūros, kad garantuotų, mokslinių instrumentų galimus išbandymus ir jie toliau galėtų veikti erdvėje. Jie buvo sujungti su erdvėlaiviu pagrindinėje dinamikos kilimo (General Dynamics ASCENT facility) laboratorijoje Gilberto mieste, Arizonoje.

NASA jungtinis administratorius mokslui Alanas Sternas NASA štabe, paskelbė viešą konkursą nuo 2008 m. vasario 7 d. Iki 2008 m. kovo 31 d., kad pervadintų, sugalvotų pavadinimą GLAST, kuris būtų kažkuom prisimenamas, kad pažymėtų šią įspūdingą naują astronomijos misiją. Vardas, kuris yra traukiantis dėmesį, lengvas pasakyti ir padėsiantis daryti palydovą ir jo misiją pietų stalo ir klasės diskusijos tema. 2008 m. rugpjūčio 26-ąją, GLAST buvo pervadintas "Fermi gama spindulių kosminis teleskopas" garbei Enrico Fermi, pionieriaus aukštos energijos fizikoje.

Misija[taisyti | redaguoti kodą]

Numatomas operacijų laikas.

NASA sukurė penkerių gyvavimo metų trukmės misiją, su dešimties metų ilgio veiklos tikslais.[1]

Pagrindiniai mokslo tikslai, GLAST užduotys, aprašyti kaip::[2]

  • Suprasti dalelių greitinimo mechanizmų veikliųjų galaktikos branduolių (AGN), pulsarų, ir supernovų liekanos (SNR).
  • Išspręsti gama spindulių dangų: nenustatytų šaltinių gama spindulių šaltiniai ir difuzinė emisija.
  • Nustatyti didelės energijos kiekio elgesį su gama spinduliuote ir jos suyrimu.
  • Įrodyti tamsiosiąją medžiagą (pvz., ieškant gama spindulių perteklių nuo Paukščių Tako centro) ir ankstyvąją visatą.
  • Ieškoti garinimo pirmapradžių mikroskopinių juodųjų skylių (MBH) ir iš jų numanomų gama sprogimų padarinių .(Hawking spinduliuotės komponentai).

Nacionalinė mokslų akademija, priimė šią misiją kaip prioritetą. Daug naujų galimybių ir atradimų tikimasi iš šios vienintelės misijos, kad ji labai padės suvokti ir suprasti mūsų požiūrį į Visatą.[3] \:[3][4]

  • Blazarai ir aktyvios galaktikos [5]

Studijuojuoti energijos spektrus ir jų kintamumą, šviesos bangos ilgius iš blazarų, siekiant nustatyti juodosios skylės spalvas, skirtas tiesiogiai į Žemės kompoziciją - ar jie yra:

(a) elektronai ir pozitronai arba jų deriniai
(b) tik protonai.
Studijuoti gama žybsnius, energijos spektrą kelis kartus intensyviau nei bet kada anksčiau, kad mokslininkai galėtų juos suprasti geriau.
Studijuoti jaunesnius, energingesnius Pulsarus mūsų galaktikoje "Paukščių takas", geriau nei kada nors anksčiau, kad būtų išplėstas mūsų supratimas apie šias žvaigždes.

Studijuoti impulsinius išmetamų magnetosferos pulsarus, kaip jie atsiranda. Tyrti, kaip Pulsarai generuoja tarpžvaigždinių dalelių vėjus.

Studijuoti geriau, nei kada nors anksčiau ar supernovų liekanos yra atsakingos už tarpžvaigždinius pagreičius subatominių dalelių.
Pateikti naujus duomenis, siekiant pagerinti esamus teorinius modelius, apie mūsų pačių galaktiką.
Studijuoti geriau, nei kada nors anksčiau ar aktyvus galaktikos branduolys ir eilinė galaktika yra atsakingos už gama spindulių foninės spinduliuotes.
Studijuoti geriau, nei bet kada anksčiau kaip pasikeitė koncentracijos, matomos ir ultravioletinės šviesos per tam tikrą laiką. Misija turėtų lengvai aptikti E = mc22 tinkantį modelį, kur energija iš tiesų buvo paversta mase, ankstyvojoje Visatoje.
Studijuoti geriau nei, bet kada anksčiau, kaip mūsų Saulė gamina gama spindulius Saulės blykstėse.
Ieškoti įrodymų, kad tamsioji materija sudaro silpnai sąveikaujančios masyvios dalelės, papildant duomenimis panašiais eksperimentais, kaip jau numatyto Didžiojo Hadronų

kolaiderio (Large Hadron Collider), taip pat kitose požeminėse detektoriuose gaunama informacija.

Bandyti geriau nei kada nors anksčiau nustatyti, tam tikras nustatytas teorinės fizikos žinias, pavyzdžiui, ar šviesos greitis vakuume yra pastovus, nepriklausomai nuo bangos ilgio. Einšteino bendroji reliatyvumo teorija kartu su kvantinės gravitacijos modeliais teigia, kad ji to lemti negali. Ieškoti gama spindulių skleidžiamų iš buvusios juodosios skylės. Nustatyti, ar fotonai natūraliai padalinti į mažesnius fotonus, kaip ir buvo numatyta Kvantinėje mechanikoje.
  • Nežinomi atradimai[15]
Mokslininkai nustatė labai daug galimybių naujiems mokslo atradimams, netgi revoliucinių atradimų, kuriuos gali lemti ši vienintelė misija.

Misijos būsena[taisyti | redaguoti kodą]

Paleidimas[taisyti | redaguoti kodą]

GLAST paleidimas, raketa nešėja Delta II Birželio 11, 2008.

Pradžia įvyko sėkmingai 2008 m. birželio 11-ąją 16:05, ir kosminė observatorija, atskirta nuo nešėjos raketos buvo po apytiksliai 75 minučių.

Orbita[taisyti | redaguoti kodą]

Fermi skrieja žemoje Žemės apskritimo orbitoje 550 km aukštyje (340 mylių), ir 28.5 laipsnių polinkyje.[16]

Programinės įrangos pakeitimai[taisyti | redaguoti kodą]

GLAST gavo, kai kuriuos nedidelius pakeitimus savo kompiuterių programinėje įrangoje, 2008/06/23.

Naudojami LAT/GBM kompiuteriai[taisyti | redaguoti kodą]

Dauguma LAT komponentų buvo įjungti, 2008/06/24. LAT aukšta įtampa buvo įjungta, 2008/06/25, ir teleskopas pradėjo aptikti didelės energijos daleles iš kosmoso, tačiau buvo reikalinga šiek tiek kalibruoti instrumentą. GBM aukšta įtampa taip pat buvo įjungta, 2008/06/25, bet GBM dar reikėjo vienos savaitės bandymų / kalibravimo prieš ieškant gama spinduliuotės žybsnių.

Sky Survey būsena[taisyti | redaguoti kodą]

GLAST perėjo į "Sky Survey būseną" 2008 m. birželio 26 dieną, kad būtų pradėti viso dangaus stebėjimai kas tris valandas (abi orbitos pusės).

Atradimai[taisyti | redaguoti kodą]

Pulsarai rasti Fermi Gama spindulių kosminiu teleskopu.
Ciklas impulsinių gama spindulių iš Vela pulsaro. Sudaryta iš fotonų detektuojamų Fermi didelio lauko teleskopu.

Pirmasis svarbus atradimas buvo, kai kosminis teleskopas aptiko 1 CTA Supernovos liekaną, kuri pasirodė išmeta tik gama spinduliuotės spindulių juostas . Tai buvo pirmasis tokio pobūdžio pulsaras.[17]

Šis naujas pulsaras žybsi kas 316.86 milisekundės ir yra apie 4600 š.m. atstumu nuo mūsų planetos.[18]

2008 m. rugsėjo mėn. gama žybsnį GRB 080916C į Mergelės žvaigždyną, užfiksavo Fermi teleskopas. Šis žybsnis turėjo didžiausią užfiksuotą energijos kiekį. [19] Sprogimas buvo galingumo sulyg 9000 paprastųjų supernovų, o

reliatyvistinė medžiagos čiurkšlė pasiekė 99,9999% šviesos greičio. Apskritai, GRB 080916C buvo didžiausio bendro energijos kiekio, greičiausio judėjimo ir didžiausio pradinio energijos kiekio kada nors matytas gama žybsnis.[20]

GLAST INSTRUMENTAI[taisyti | redaguoti kodą]

Gama Žybsnių Monitorius (GBM)[taisyti | redaguoti kodą]

Gama žybsnių monitorius (GBM) (anksčiau GLAST Burst Monitor) aptinka staigius gama spindulius, atsirandancius iš gama žybsnių ar Saulės blyksčių. Scintilatoiais yra palydovo abiejuose pusėse, apžiūrėti visam dangui, kurio žemė neuždengia. Dizainas yra optimizuotas gerai skiriamajai gebai laiku ir fotonų energijai.

"Gama spindulių žybsniai yra labai ryškus, todėl mes matome juos, nors jie yra už milijardų šviesmiečių , o tai reiškia, kad jie atsirado prieš milijardus metų, ir mes matome, kaip jie atrodė tada, sako Charles Meegan iš NASA Maršalo kosminių skrydžių centro".[21]

Didelio ploto teleskopas (LAT)[taisyti | redaguoti kodą]

Didelio ploto (erdvės) teleskopas (LAT) detektuoja individualius gama spindulius, naudojant technologiją, panašią į naudojamas žemės dalelių greitintuvuose. Fotonai trenkiasi i ploną metalo lakštą, pereina į elektronų-pozitronų poros būseną. Šis procesas vadinamas "porų gaminimas ". Šios ikrautos dalelės pereina pro sluoksniuotus silicio mikrojuostelinių detektorius, dėl jonizacijos, kuri pagamina aptinkamą nedidelį impulsą elektrinio krūvio. Mokslininkai gali sujungti informaciją iš kelių sluoksnių šio trackerio ir nustatyti dalelių trajektoriją. Praėjus pro trackerį, dalelės patenka į calorimeterį, kuris susideda iš cezio jodido scintiliatoriaus kristalų ,kurių pagalba bus galima nustatyti bendrą dalelių energiją. LAT laukas yra didelis, apie 20% dangaus. Jo vaizdų skiriamoji geba yra nedidelė.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. "[http://glast.gsfc.nasa.gov/public/ The GLAST Mission - GLAST Overview, mission length]." NASA. Nuoroda tikrinta August 9, 2007.
  2. "Misija." SLAC. Nuoroda tikrinta August 9, 2007.
  3. 3,0 3,1 "[http://www.nasa.gov/mission_pages/GLAST/main/questions_answers.html NASA - Q&A ON THE GLAST MISSION]." Nasa: Fermi Gamma-ray Space Telescope. NASA: 28 August 2008. Nuoroda tikrinta 29 April 2009.
  4. See also Nasa - Fermi Science and NASA - Scientists Predict Major Discoveries for GLAST.
  5. http://www.nasa.gov/mission_pages/GLAST/science/blazers.html
  6. http://www.nasa.gov/mission_pages/GLAST/science/gammay_ray_bursts.html
  7. http://www.nasa.gov/mission_pages/GLAST/science/neutron_stars.html
  8. http://www.nasa.gov/mission_pages/GLAST/science/cosmic_rays.html
  9. http://www.nasa.gov/mission_pages/GLAST/science/milky_way_galaxy.html
  10. http://www.nasa.gov/mission_pages/GLAST/science/gamma_ray_background.html
  11. http://www.nasa.gov/mission_pages/GLAST/science/early_universe.html
  12. http://www.nasa.gov/mission_pages/GLAST/science/solar_system.html
  13. http://www.nasa.gov/mission_pages/GLAST/science/dark_matter.html
  14. http://www.nasa.gov/mission_pages/GLAST/science/testing_fundamental_physics.html
  15. http://www.nasa.gov/mission_pages/GLAST/science/unidentified_sources.html
  16. "The GLAST Mission - GLAST Overview, orbital information." NASA. Nuoroda tikrinta August 9, 2007.
  17. http://www.universetoday.com/2008/10/17/fermi-telescope-makes-first-big-discovery-gamma-ray-pulsar/
  18. Cosmos Online - New kind of pulsar discovered (http://www.cosmosmagazine.com/news/2260/new-kind-pulsar-discovered)
  19. The Fermi LAT and Fermi GBM Collaborations. „[http://www.sciencemag.org/cgi/content/abstract/sci;323/5922/1688? maxtoshow=&HITS=10&hits=10&RESULTFORMAT=&fulltext=1169101&searchid=1&FIRSTINDEX=0&resourcetype=HWCIT Fermi Observations of High-Energy Gamma-Ray Emission from GRB 080916C]“. Science, 323, 1688–1693 (2009). DOI:10.1126/science.1169101. 
  20. "Most Extreme Gamma-ray Blast Ever, Seen By Fermi Gamma-ray Telescope", Science Daily, February 19, 2009. Nuoroda tikrinta January 13, 2010.
  21. "[http://science.nasa.gov/headlines/y2008/11jun_glast2.htm GLAST Off!]." NASA.

Išorinės nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Fermi kosminis teleskopas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

article on website requires subscription.]