Obojus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Obojus
Klasifikacija Medinis pučiamasis Garsų diapazonas Susiję instrumentai Anglų ragas Meilės obojus Medžioklinis obojus More articles

Obojus (pranc. Hautbois - aukštas medis, (angl. Oboe) — medinis pučiamasis muzikos instrumentas, pučiamasis liežuvėlinis aerofonas.

Turinys 1 Istorija 2 Konstrukcija 3 Vartojimas 4 Šaltiniai 5 Nuorodos

[taisyti] Istorija

Obojaus prototipų nuo seno turėjo daugelis tautų. Jų būta sen. Egipte, Graikijoje, Romoje. Orkestre pradėtas vartoti XVII a. Prancūzijoje.

[taisyti] Konstrukcija

Tiesus 590-610 mm ilgio vamzdelis, į galą kiek platėja. Turi virš 20 garsyklių, kurių dauguma uždengtos metaliniais vožtuvėliais. Garsas išgaunamas pučiant dvigubą liežuvėlį.

[taisyti] Vartojimas

Grojama simfoniniuose orkestruose, pučiamųjų instrumentų orkestruose, kameriniuose ansambliuose, solo.

[taisyti] Šaltiniai

• Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t.

[taisyti] Nuorodos

• Apie obojų angl. k.