Obojus
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Obojus | ||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
|
Obojus (pranc. Hautbois - aukštas medis, (angl. Oboe) — medinis pučiamasis muzikos instrumentas, pučiamasis liežuvėlinis aerofonas.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Obojaus prototipų nuo seno turėjo daugelis tautų. Jų būta sen. Egipte, Graikijoje, Romoje. Orkestre pradėtas vartoti XVII a. Prancūzijoje.
[taisyti] Konstrukcija
Tiesus 590-610 mm ilgio vamzdelis, į galą kiek platėja. Turi virš 20 garsyklių, kurių dauguma uždengtos metaliniais vožtuvėliais. Garsas išgaunamas pučiant dvigubą liežuvėlį.
[taisyti] Vartojimas
Grojama simfoniniuose orkestruose, pučiamųjų instrumentų orkestruose, kameriniuose ansambliuose, solo.
[taisyti] Šaltiniai
- Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t.
[taisyti] Nuorodos
- Apie obojų angl. k.

