Erich Dagobert von Drygalski

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Erich Dagobert von Drygalski
Erich Dagobert von Drygalski.jpg
Erichas Dagobertas fon Drigalskis
Gimė: 1865 m. vasario 9 d.
Karaliaučius
Mirė: 1949 m. sausio 10 d. (83 metai)
Miunchenas
Veikla: vokiečių keliautojas, geografas ir geofizikas
Commons-logo.svg Vikiteka: Erich Dagobert von DrygalskiVikiteka

Erichas fon Drigalskis (vok. Erich Dagobert von Drygalski, 1865 m. vasario 9 d. Karaliaučius1949 m. sausio 10 d. Miunchenas) – vokiečių keliautojas, geografas ir geofizikas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

1882 m. 17 metų baigė matematikos ir fizikos studijas Karaliaučiaus universitete. Vėliau studijavo geografiją Bonos, Leipcigo ir Berlyno universitetuose. 1887 m. apgynė disertaciją. 1906-1935 m. Miuncheno universiteto profesorius.

1891 m. ir 1892-1893 m. vadovavo dviem Berlyno geografinės draugijos ekspedicijoms prie Grenlandijos vakarinių krantų ir tyrė ledynus. 1901-1903 m. vadovavo Vokietijos ekspedicijai į Antarktį laivu „Gauss“, kuri 1902 m. atrado ir tyrė Vilhelmo II Žemę. Sukūrė ledų judėjimo teoriją. 1910-1912 m. dalyvavo ekspedicijoje į Špicbergeną ir tyrė galimybes panaudoti dirižablius Arktyje.

Apie savo keliones parašė knygų. Jo vardu pavadinti kalnai Karalienės Matildos Žemėje, šelfinis ledynas Viktorijos Žemėje, sala Daviso jūroje.[1]

Bibliografija[taisyti | redaguoti kodą]

  • Grönland-Expedition der Gesellschaft für Erdkunde zu Berlin 1891–1893, 2 Bde., Kühl, Berlin 1897
  • Deutsche Südpolar-Expedition 1901–1903 im Auftrage des Reichsamtes des Innern., 20 Bde. und 2 Atlanten. Berlin, 1905–1931
  • Zum Kontinent des eisigen Südens, Verlag Georg Reimer, Berlin, 1904

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Erich Dagobert von Drygalski. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 145 psl.