Elizabet Profet
| Elizabeth Clare Prophet | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1939 m. balandžio 8 d. Red Bank, Naujasis Džersis, JAV |
| Mirė | 2009 m. spalio 15 d. (70 metų) |
| Pilietybė | JAV |
| Tėvai |
|
| Sutuoktinis (-ė) |
|
| Vaikai |
|
| Religija | Pakylėtųjų Valdovų Mokymas |
| Ėjo pareigas | Visatos Triumfuojančios bažnyčios įkūrėja ir lyderis |
| Įpėdinis | Gilbertas Kleirbautas |
| Veikla |
|
Elizabet Kler Profet (angl. Elizabeth Clare Prophet, 1939 m. balandžio 8 d.; Red Bank, Naujasis Džersis, JAV - 2009 m. spalio 15 d.) – amerikiečių religinė veikėja, rašytoja, religinės organizacijos „Visatos Triumfuojanti bažnyčia“ įkūrėja ir lyderis.[1][2][3] Pakylėtųjų Valdovų Mokymo atstovė.[4]
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ankstyvieji metai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Elizabet Kler Profet gimė 1939 m. balandžio 8 d. Hanso ir Fridy Wulf šeimoje, kurie gyveno Red Bank mieste (Naujojo Džersio valstija, JAV). Jos tėvas - buvęs vokiečių jūrų karininkas, povandeninio laivo vadas, motina - guvernantė, kilusi iš Šveicarijos. Baigusi mokyklą 1957 m. Elizabet įstojo mokytis į Antiocho koledžą (angl. Antioch College)(Ohajo valstija, JAV) politologijos ir ekonomikos specialybės. 1959-1961 m. ji tęsė mokslus Bostono universitete ir įgijo politologijos specialybės bakalauro diplomą. Mokymosi metu stažavosi pas Jungtinių Tautų organizacijos fotografą Leo Rozentalį sekretorės pareigose. Vėliau dirbo sekretore laikraštyje Christian Science Monitor. 1960 m. ištekėjo už Dago Intrebergo, bet netrukus išsiskyrė.[1][2][3][5]
Bendra veikla su Marku Profetu[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1961 m. Elizabet apsilankė viešoje Marko Profeto paskaitoje. Tuo metu Markas Profetas jau buvo religinės organizacijos Summit Lighthouse lyderis. Netrukus ji prisijungė prie jo veiklos kaip mokinė. 1963 m. Elizabet ištekėjo už M. Profeto. Sutuoktiniams gimė 4 vaikai (Šon, Erin, Moira, Tatiana). 1964 m. Elizabet Profet pirmą kartą viešai paskelbė Laiškus, kurie, jos teigimu, buvo perduoti Pakylėtųjų Valdovų. Kartu su M. Profetu ji keliavo į Indiją. Ten jie susitiko su Indira Gandi, Motina Terese ir Dalai Lama. Tuo laikotarpiu ji išleido pirmą savo knygą „Pakilti į aukščiausią viršukalnę“. 1973 m. jos vyras Markas Profetas mirė.[1][2][3]
Vadovavimas „Visatos Triumfuojančiai bažnyčiai“[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Po M. Profeto mirties ėmėsi vadovauti „Aukščiausiam Švyturiui“. Tais pačiais metais ji ištekėjo už Rendalo Kingo, bet 1980 m. išsiskyrė. 1975 m. E. Profet įkūrė religinę organizaciją „Visatos Triumfuojanti bažnyčia“. „Aukščiausias Švyturys“ ir toliau egzistavo kaip jos struktūrinis padalinys. 1977-1978 m. Elizabet vykdė metus trukusį paskaitų turą per JAV miestus. Įsteigė mokymo centrus. 1981 m. ištekėjo už Edvardo Francis. Jiems 1994 m. gimė sūnus Setas Francis, bet 1997 m., prasidėjus Elizabet ligai, jie išsiskyrė.[1][2][3]
1980 m. E. Profet veikla tapo plačiai žinoma JAV. Ji dalyvavo nacionalinėse televizijos laidose. 1987 m. E. Profet pranešė apie padidėjusį branduolinio smūgio pavojų iš TSRS pusės ir davė savo sekėjams 24 valandas pasiruošimui. Sekančius du metus jos sekėjai vykdė reguliarius maldinius budėjimus siekdami užkirsti kelią karui ir tuo pat metu statė slėptuves, kurios galėjo priimti apie 700 žmonių. Iki 1990 m. branduolinis smūgis neįvyko. Kai kurie tai vertino kaip pergalę, bet dauguma - kaip nusivylimą. Sekėjų skaičius reikšmingai sumažėjo. Elizabet dalyvavo nacionalinėse Larry King ir Nightline programose, platindama kaip įstatymui paklusnių savo religinės organizacijos narių, kurie triūsia dėl geresnės bendros ateities, įvaizdį.[2][3]
1995 m. buvo pradėtas bažnyčios restruktūrizavimo darbas. Kitais metais Elizabet perdavė vadovavimą kanadiečių konsultantui Gilbertui Kleirbautui. 1997 m. buvo paskelbta, kad E. Profet pasireiškė nežinomas neurologinis sutrikimas, kuris po metų buvo diagnozuotas kaip Alzheimerio liga. 2000 m. Elizabet paliko bažnyčios dvasinio vadovo postą. 2009 m. spalio 15 d. Elizabet Kler Profet mirė.[2][3]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Elizabet Kler Profet parašė virš 50 knygų:[6]
- Reinkarnacija - prarastoji krikščionybės grandis (Reincarnation: The Missing Link In Christianity) (anglų). ISBN 978-0922729272.
- Kaip dirbti su angelais (How To Work With Angels) (anglų). ISBN 978-0922729418.
- Violetinė liepsna kūno, proto ir sielos išgijimui (Violet Flame to Heal Body, Mind and Soul) (anglų). ISBN 978-0922729371.
- Valdovai ir jų buveinės (The Masters And Their Retreats) (anglų). ISBN 978-0972040242.
- Prarasti Jėzaus metai (The Lost Years of Jesus) (anglų). ISBN 978-1609882884.
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 Melton, J. Gordon (1991). „Prophet, Elizabeth Clare“. Religious leaders of America (anglų). Gale Research Inc. p. 376. ISBN 0-8103-4921-3.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 Jones, Lindsay (2005). „Prophet, Mark and Elizabeth Clare“. Encyclopedia of religion (volume 11) (anglų) (second leid.). Detroit : Macmillan Reference USA. pp. 7445–7446. ISBN 0-02-865980-5.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 3,5 „Church Universal & Triumphant / Summit Lighthouse – WRSP“. World Religions and Spirituality Project (anglų). Suarchyvuotas originalas 2021-01-22.
- ↑ Kolodnyj, redaktorius A.N. (2010). „Вчення Вознесених Володарів як релігія синтезу (Pakylėtųjų Valdovų Mokymas kaip sintezės religija)“. Нові релігії України/Історія релігії в Україні (в 10 томах) (Naujosios Ukrainos religijos / Religijos Ukrainoje istorija (10 tomų)) (ukrainiečių). Київ. pp. 786–797. ISBN 966-531-201-4.
- ↑ Prophet, Elizabeth Clare (2009). In My Own Words (anglų). Summit University Press. p. 131. ISBN 978-1-932890-19-8.
- ↑ „List of Books by Mark and Elizabeth Clare Prophet“. The Summit Lighthouse (anglų). Suarchyvuotas originalas 2011-07-07.