Indira Gandhi

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Indira Priyadarshini Gandhi
इन्दिरा गांधी
Indira2.jpg
Gimė: 1917 m. lapkričio 19 d.
Alahabade angl. Allahabad
Mirė: 1984 m. spalio 31 d. (66 metai)
Niu Delyje
Tėvas: Dž. Neru (Jawaharlal Nehru)
Indijos ministrė pirmininkė
Kelintas: 3
Vadovavo: 1980 m. sausio 14 d. -
1984 m. spalio 31 d. (4 metai)
Ankstesnis: Charan Sing
Vėlesnis: Radživas Gandis
Indijos užsienio reikalų ministrė
Vadovavo: 1984 m. kovo 9 d. -
1984 m. spalio 31 d. (7 mėn.)
Ankstesnis: P. V. Narasimha Rao
Vėlesnis: Radživas Gandis
Veikla: Indijos politikė, ministrė pirmininkė (1966-1977, 1980-1984 m.) Nužudyta, įvykdžius pasikėsinimą
Alma mater: Višva Bharati (Indija) ir Oksfordo universitetai
Commons-logo.svg Vikiteka: Indira GandhiVikiteka

Indira Priyadarshini Gandhi (इन्दिरा गांधी, g. 1917 m. lapkričio 19 d. Alahabade angl. Allahabad – m. 1984 m. spalio 31 d. Niu Delyje) – Indijos politikė, ministrė pirmininkė (1966–1977, 1980–1984 m.) Nužudyta, įvykdžius pasikėsinimą.

Gyvenimas[taisyti | redaguoti kodą]

Indira Gandhi buvo vienintelė pirmojo Indijos ministro pirmininko Dž. Neru (Jawaharlal Nehru) dukra. Mokėsi Šveicarijoje, Višva Bharati (Indija) ir Oksfordo universitetuose. 1938 metais, būdama 21-ių, ji tapo jauniausia Indijos Nacionalinio Kongreso deputate.

1942-aisiais, nepaisydama kastos normų (Nehru šeima priklausė aukštai Kašmyro brahmanų kastai), ištekėjo už parso advokato Ferozio Gandi (Feroze Gandhi; m. 1960 m.). Nors jos giminystės ryšiai su Mahatma Gandi nesiejo, ši pavardė padėjo jai tolimesnėje karjeroje. Po sūnų Rajiv ir Sanjay gimimo pasitraukė iš politikos. Nuo 1955 m. Indijos Nacionalinio Kongreso darbo komiteto narė, 1959–60 m. – pirmininkė, 1964–65 m. – informacijos ir spaudos ministrė. 1966 m. sausį po ministro pirmininko L. B. Shastri mirties buvo išrinkta vyriausybės vadove kaip kompromisinė figūra, tačiau greitai įsitvirtino kaip reali vadovė. Nežiūrint partijos skilimo 1969 m., išsaugojo savo pozicijas, jos populiarumas ypač išaugo dėl socialinės politikos („Pašalinti skurdą“ rinkimų platforma) ir karinės paramos (1971 m. gruodį) nepriklausomybės nuo Pakistano siekusiai Rytų Bengalijos provincijai (dab. Bangladešas).

1975 m. birželį Alahabado aukštojo teismo apkaltinta 1971 m. pažeidus rinkimų įstatymą, paskelbė šalyje ypatingąją padėtį, apribojo politines ir pilietines teises, įkalino opozicijos lyderius. 1977 m. jos vadovaujama partija pralaimėjo rinkimus ir skilo, Indira Gandi buvo apkaltinta korupcija ir trumpam įkalinta, tačiau suirus valdančiajai koalicijai, 1980 m. sausį laimėjo neeilinius parlamentinius rinkimus. Politiniu paveldėtoju Indira Gandi ruošė savo jaunesnįjį sūnų Sanjay’ų, jam žuvus lėktuvo katastrofoje (1980 m. birželį) – vyresnįjį, lakūną Rajivą. Tuo laikotarpiu padėtis šalyje labai paaštrėjo, vyko masiniai neramumai Asamo valstijoje, labai dažni tapo atsiskyrimo siekusių Pendžabo sikhų teroristų išpuoliai. 1984 m. birželį Indiros Gandi įsakymu kariuomenė atliko operaciją prieš sikhų teroristus Auksinėje šventovėje Amritsare, oficialiais duomenimis žuvo 493 ekstremistai. Keršydami už šią akciją, spalio 31 d. asmeniniai sargybiniai sikhai sušaudė Indirą Gandi. Kilusiose riaušėse įvairiuose miestuose žuvo keli tūkstančiai sikhų. Ministru pirmininku buvo išrinktas Rajivas Gandhi.

Indira Gandi tęsė savo tėvo pradėtą politiką, kuriai būdingi socialistiniai elementai: vystomas valstybinis pramonės sektorius, vykdomos socialinės reformos, nacionalizuoti didieji bankai (1969), Konstitucijos preambulėje 1976 m pataisa Indija apibrėžta kaip socialistinė demokratinė respublika. Užsienio politikoje aktyviai reiškėsi Neprisijungimo judėjime, tačiau suartėjo su TSRS (1971 m. Draugystės ir bendradarbiavimo sutartis).

Vikicitatos