Egils Levits

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Egils Levits
Gimė: 1955 m. birželio 30 d. (57 metai)
Rygoje, Latvija
Veikla: latvių teisininkas, EBTT teisėjas, politinis veikėjas, buvęs teisingumo ministras (Valdžio Birkavo ministrų kabinete)
Alma mater: 1982 m. Hamburgo universitetas

Egils Levits (g. 1955 m. birželio 30 d. Rygoje, Latvija) – latvių teisininkas, tarptautinis (EBTT) teisėjas, politinis veikėjas, buvęs Latvijos teisingumo ministras (Valdžio Birkavo ministrų kabinete).

Biografija [taisyti]

1972 m. Egils Levits baigė Rygos 2-ąją vidurinę mokyklą. 1982 m. Hamburgo universiteto (Vokietija) Teisės fakultete baigė teisės ir politinių mokslų (1986 m.) studijas.

Nuo 1984 m. iki 1986 m. Kylio universiteto Teisės fakulteto mokslinis bendradarbis, advokatas, nuo 1989 m. iki 1991 m. Vokietijos ir Rytų Europos studijų instituto (Gėtingenas) mokslinis bendradarbis.

Latvijos parlamento patarėjas tarptautinės teisės, konstitucinės teisės ir įstatymų reformos klausimais; Latvijos ambasadorius Vokietijoje ir Šveicarijoje (19921993 m.), Austrijoje, Šveicarijoje ir Vengrijoje (19941995 m.), Latvijos vicepremjeras ir Latvijos teisingumo ministras, einantis užsienio reikalų ministro pareigas (19931994 m.).

ESBO taikinimo teismo ir arbitražo taikintojas (nuo 1997 m.), Nuolatinio arbitražo teismo narys (nuo 2001 m.); nuo 1995 m. Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas (perrinktas 1998 m. ir 2001 m.), nuo 2004 m. gegužės 11 d. Europos Teisingumo Teismo teisėjas.

Paskelbė publikacijų konstitucinės teisės ir administracinės teisės, įstatymų leidybos reformos ir Bendrijos teisės temomis[1]

Apdovanojimai [taisyti]

  • Teisės Garbės daktaras (Dr. iur. h.c.), 2002 m.[2].

Šaltiniai [taisyti]