Eduardas Astramskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Eduardas Astramskas
1961 m.
Gimė 1918 m. balandžio 25 d.
Marijampolė
Mirė 2007 m. rugpjūčio 29 d. (89 metai)
Vilnius
Veikla Lietuvos poetas, vertėjas
Alma mater

Eduardas Astramskas (1918 m. balandžio 25 d. Marijampolė2007 m. rugpjūčio 29 d. Vilnius) – Lietuvos poetas, vertėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19381943 m. studijavo ekonomiką Vytauto Didžiojo universitete bei vokiečių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete.

Vėliau mokytojavo, dėstė Kauno universitete. 1947 m. sovietinio saugumo suimtas ir nuteistas 25 m. kalėti. Kalintas Chalmer Ju, Salechardo, Pečioros, Salavato ir kt. lageriuose. 1956 m. grįžo į Vilnių. 1989 m. reabilituotas.

Duktė germanistė Gražina Astramskaitė (1944–2007).

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1984 m. nelegaliai Tado Žvainio slapyvardžiu išleido lageriuose sukurtų eilėraščių rinkinį „Ant žvangančio tako“ (2 leid. 1992 m.). Parašė gamtos ir meilės tematikos eilėraščių vokiečių kalba (rinkinys „Amo, ergo sum: Ich liebe, also bin ich“, 1993 m.).

Išvertė estų rašytojų kūrinių, estų pasakų. Į vokiečių kalbą išvertė Maironio, Salomėjos Nėries eilėraščių, M. Martinaičio, P. Mašioto kūrinių. Vokiečių vertėjui H. Budenzygui parengė pažodinius K. DonelaičioMetų“ ir A. BaranauskoAnykščių šilelio“ vertimus.[1]

Vertimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

estų kalbos:

Iš vokiečių kalbos:

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vytautas RakauskasEduardas Astramskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 33 psl.