Dominikos gintaras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Termitas darbininkas gabalėlyje Dominikos gintaro.

Dominikos gintaras – gintaras, aptinkamas Dominikos respublikoje. Jis susidaręs iš išnykusio medžio Hymenaea protera sakų. Iš šių sakų, manoma, susidarė didžioji dalis tropikuose randamo gintaro.

Dominikos gintaras, skirtingai nei Baltijos gintaras, beveik visada yra visiškai skaidrus. Jame dažniau pasitaiko fosilijų inkliuzai. Tai leido detaliai rekonstruoti senai išnykusių tropinių miškų ekosistemas.[1]

Amžius[taisyti | redaguoti kodą]

Tiriant Dominikos gintarą, apie 1990 m. buvo nustatyta, kad jam apie 40 mln. metų.[2] Tačiau pagal Poinar,[1] Dominikos gintaras ėmė formuotis nuo oligoceno iki mioceno, todėl jam yra apie 25 milijonai metų. Seniausias ir kiečiausias Dominikos gintaras aptinkamas kalnų rajone į šiaurę nuo Santjago de los Kabaljeroso. Kumbrės, Tokos, Palo Kemado, Bukaros ir Kakaos kasyklos Šiaurės Kordiljeros kalnuose, netoli nuo Santjago de los Kabaljeroso.[3] Gintaras aptinkamas ir pietryčiuose – Bajagvanos ir Pajūrio Sabanos rajone.
Dominikoje aptinkamas ir subfosilinis kopalis, kuriam tik 17–15 milijonų metų.

Telkiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Retas arabų karolių vėrinys misbahamėlynojo gintaro.
Hymenaea protera lapas Dominikos gintare.

Dominikos respublikoje yra trys teritorijos, kur randamas gintaras – Šiaurės Kordilrjera (šiaurėje), Bajagvana ir Pajūrio Sabana (rytuose). Šiaurinėje dalyje gintaringi klodai susidarė iš nuolaužinių uolienų, susikaupusių upių deltose.[4][5][6]

Rytiniame regione gintaras aptinkamas nuosėdiniuose kloduose iš organikos daug turinčių smėlių, smėlingų molių, perklotų lignitu.[7]

Manoma, kad abu regionai buvo to paties nuosėdinio baseino dalys, bet vėliau buvo atskirti tektoninių judesių.[8]

Kasimas[taisyti | redaguoti kodą]

Dominikos gintaras išgaunamas kasant paprastas gilias duobes (angl. bell pitting), kas yra pavojinga dėl griūčių. Tokios duobės yra paprasčiausi gilūs urvai, kasami turimais įrankiais – mačetėmis, kastuvais, kirtikliais ir kūjais. Duobės kasamos tiek giliai, kiek pajėgiama, kol ima griūti, kartais vertikaliai, kartais horizontaliai. Dažnai šie vingiuoti urvai būna tokie žemi, kad juose galima tik ropoti. Naudojami trumpakočiai įrankiai.

Saugos priemonių praktiškai nesilaikoma. Retkarčiais paliekamos kolonos, kurios prilaiko urvų lubas. Pasišviečiama dažniausiai žvakėmis. Drėgnis urvuose dažnai siekia 100 %. Kadangi urvai kasami aukštai kalnų šlaituose, gana gilūs, juose paprastai nebūna karšta, bet padirbus kelias valandas oras pasidaro prastai tinkamas kvėpavimai. Lyjant urvuose paprastai nedirbama, nes į juos teka lietaus vanduo, padidėja griūčių galimybė.[9]

Spalvos[taisyti | redaguoti kodą]

Dominikos gintaras būna įvairių, ne tik klasikinių gintaro, spalvų. Pačios dažniausios spalvos – geltona ir medaus. Pasitaiko nedaug raudono ir žalio gintaro, o mėlynasis gintaras yra retas.[10][11]

Muziejai[taisyti | redaguoti kodą]

Dominikos gintaro ekspozicijos yra Dominikos gintaro muziejuje (isp. Museo del Ambar Dominicano) San Felipe de Puerto Platoje ir Gintaro pasaulio muziejuje (angl. Amber World Museum) Santo Dominge.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. 1,0 1,1 George Poinar, Jr. and Roberta Poinar, 1999. The Amber Forest: A Reconstruction of a Vanished World, (Princeton University Press) ISBN 0691028885
  2. Browne, Malcolm W.. "40-Million-Year-Old Extinct Bee Yields Oldest Genetic Material", New York Times, 1992-09-25. Nuoroda tikrinta 2008-04-15.
  3. Corday, Alec (2006). "Dominican Amber Mines: The Definitive List." The Blue Amber Blog. Suarchyvuota nuo originalo 20 Balandis 2008. Nuoroda tikrinta 2008-04-15.
  4. Leif Brost and Ake Dahlstrom. The Amber Book, Geoscience Press, Inc., Tucson, AZ, 1996 ISBN 0-945005-23-7
  5. Wilfred Wichard und Wolfgang Weitschat: Im Bernsteinwald. – Gerstenberg Verlag, Hildesheim, 2004, ISBN 3-8067-2551-9
  6. Baroni Urbani, C. & Saunders, J.B. (1980): The fauna of the Dominican Republic amber: the present status of knowledge. – Memorias, 9a geologica del Caribe, 1: 213–223; Santo Domingo. (Published 1983).
  7. Schlee, D. (1984): Besonderheiten des Dominikanischen Bernsteins. – Stuttgarter Beitr. Naturk., C, 18: 63-71; Stuttgart.
  8. Manuel A. Iturralde-Vennet 2001. Geology of the Amber-Bearing Deposits of the Greater Antilles. Caribbean Journal of Science, Vol. 00, No. 0, 141–167, 2001
  9. Martínez, R. & Schlee, D. (1984): Die Dominikanischen Bernsteinminen der Nordkordillera, speziell auch aus der Sicht der Werkstaetten. – Stuttgarter Beitr. Naturk., C, 18: 79-84; Stuttgart.
  10. Schlee, D. (1980): Bernstein-Raritaeten (Farben, Strukturen, Fossilen, Handwerk). – 88 S. (mit 55 Farbtafeln); Staatl. Museum fuer Naturkunde) Stuttgart.
  11. Error on call to template:cite web: Parameters url and title must be specifiedL. Linati and D. Sacchi, V. Bellani, E. Giulotto (2005). J. Appl. Phys. 97, 016101. Nuoroda tikrinta 2008-04-15.
Commons-logo.svg Vikiteka: Dominikos gintaras – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka