Žvakė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Žvakė

Žvakėšviesos šaltinis, kurį dažniausiai sudaro per vidurį einantis dagtis, aplink kurį yra kietas, nuo karščio išsilydantis kuras, Kuras - dažniausiai – vaškas arba parafinas (naftos perdirbimo šalutinis produktas). Gelio žvakės yra pagamintos iš mineralinės alyvos ir polimero mišinio.

Prieš elektros išradimą žvakės bei žibalinės lempos buvo dažniausiai naudojamos apšvietimui. Vietovėse, kur nėra elektros, jos naudojamos reguliariai. Iki XX amžiaus žvakės buvo labiausiai paplitusios Šiaurės Europoje. Pietų Europoje ir Viduržemio jūros regione buvo naudojamos žibalinės lempos. Išsivysčiusiame pasaulyje žvakės daugiausiai naudojamos dėl jų estetinės vertės bei kvapo, ji sukuria minkštą, šiltą ar romantišką atmosferą, religiniais bei ritualiniais tikslais, avarinio apšvietimo metu nuo elektros gedimų. Aromatizuotos žvakės yra naudojamos aromaterapijoje.

Deganti žvakės dagtis išlydo kurą, kurio lydalas kyla dagčio kapiliarais ir garuoja. Remiantis matavimais siaurėjančio tipo žvakė iš parafino, paprastai dega tolygiai maždaug 0,1 g/min greičiu, paskleidžianti šilumą maždaug 80 W galia. Žvakės dagtis turi įtakos, kaip žvakė dega. Šiais laikais taip pat dažnai sutinkamos sojos, palmių arba kitų daržovių pagrindu pagamintas kuras žvakėms.

Žvakės ir krikščionybė[taisyti | redaguoti kodą]

Išpažįstantys krikščionybę žvakes naudoja kaip Dievo šviesos šaltinį, kartais žvakės šviesa lyginama su Jėzaus Kristaus šviesa. Žvakės dažnai deginamos ant altoriaus bažnyčiose.


Commons-logo.svg Vikiteka: Žvakė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka