Danties emalis

Dantis

Danties emalis (iš pranc. émail, sen.pranc. esmail, esmal 'emalis', iš sen.vok. smelzan 'lydyti'; anksčiau lot. substantia adamantinea) – stuburinių gyvūnų išorinis danties sluoksnis, esantis danties vainiko dalyje, ant dentino. Tai daugiausiai mineralinių medžiagų turinti danties dalis bei tvirčiausia kūno dalis.

Emalis viena iš trijų pagrindinių žmogaus danties sudėtinių dalių (kitos dvi – dentinas ir cementas), tai dažniausia matoma danties dalis. 96 procentai emalio – mineralinės medžiagos, likusius 4 – organinės. Natūrali danties emalio spalva svyruoja nuo šviesiai gelsvos iki pilkšvai baltos. Danties emalio sluoksnis ant danties vainiko išsidėstęs netolygiai, storiausias jo sluoksnis apie 2,5 mm danties viršuje, ploniausias šonuose.