Bruksizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Bruksizmas – beprasmiai kramtomieji judesiai. Jį sukelia staigūs kramtomųjų raumenų susitraukimai ir stiprus žandikaulių suspaudimas. Bruksizmo priepuoliai gali kartotis kelis kartus per naktį. Yra paplitęs mitas, kad žmogus griežiantis dantimis turi kirminų. Tai yra netiesa. Nustatyta, kad apie 5-20 % žmonių gali turėti pavienius bruksizmo simptomus, 5 % - nuolatinius.

Dantimis griežia apie 15 % visų vaikų. Dažnai vaikai dantimis griežia, kai išauga pirmieji dantukai arba 5-7 gyvenimo metais, kai pradeda dygti nuolatiniai dantys.

Priežastys ir simptomai[taisyti | redaguoti kodą]

Priežastys:

  • netaisyklingi dantys
  • smegenų žievės ar kamieno pažeidimas
  • netaisyklingas sąkandis
  • bruksizmas gali būti įgimtas
  • stresinės situacijos

Dažnai pasitaikanti dantų griežimo priežastis – neurozė, dėl kurios padidėja kramtomųjų raumenų jautrumas.

Simptomai - dantų smarkus suspaudimas, trynimas, griežimas miegant, energingi žandikaulių judesiai miegant.

Komplikacijos[taisyti | redaguoti kodą]

Gydymas[taisyti | redaguoti kodą]

Atliekamas tik bendrasis ir simptominis gydymas, t. y. kaučiuko protezas virš dantų, kuris saugo dantis ir slopina garsą. Jei sukandimas netaisyklingas, galima žandikaulius įtverti ortodontinėmis plokštelėmis ar operuoti. Kartais reikia taikyti psichoterapijos metodus: relaksaciją ir grįžtamojo ryšio kontrolę.

Jeigu bruksizmas staiga atsiranda suaugusiam žmogui, tai galima spėti, kad žmogus turi neurologinių problemų – serga ypatiga naktinės epilepsijos forma arba turi tam tikros rūšies navikų. Tokiu atveju reikia kreiptis į neurologą. Jeigu bruksizmas vargina nuo kudikystės, paprastai jo gydyti nereikia. Sulaukus 6–7 metų, jis praeina savaime. Jeigu buksizmas nepraeina, reikia šalinti sąkandžio defektus. Papildomam gygymui reikia vartoti magnio, kalcio prieparatų ir B grupės vitaminų taip pat raminančių antpilų nakčiai. Jie mažina mėšlungišką kramtomųjų raumenų aktyvumą miego metu.