Bruksizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Bruksizmas (griežimas dantimis, dantų griežimas) – sutrikimas, pasireiškiantis dantų griežimu ar suspaudimu; būna tiek miegant, tiek budrumo metu.[1]

Priežastys nėra iki galo aiškios,[2] išskiriami psichosocialiniai, periferiniai, patofiziologiniai faktoriai.[1] Bruksizmas gali sukelti periodonto pažeidimus, dantų nudilimą, įskilimus, žandikaulio skausmą.[2][1]

Bruksizmas dažnesnis jaunesniame amžiuje, pasireiškia 14–20 % vaikų.[1] Gali prasidėti maždaug nuo 1 m. amžiaus, kai išdygsta pieniniai kandžiai.[1] Budrumo metu bruksizmas pasireiškia apie 20 % suaugusiųjų (daugiausia moterų), o miegant 8–16 % (skirtumų tarp lyčių nėra).[1] Nemaža dalis žmonių nežino, kad jiems pasireiškia bruksizmas.[1]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 Shetty S, Pitti V, Satish Babu CL, Surendra Kumar GP, Deepthi BC. Bruxism: a literature review. J Indian Prosthodont Soc. 2010 Sep;10(3):141-8. doi: 10.1007/s13191-011-0041-5. Epub 2011 Jan 22. PMID: 21886404; PMCID: PMC3081266.
  2. 2,0 2,1 Bruxism. MedlinePlus. Nuoroda tikrinta 2023-04-05.