Cementas (dantis)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Tooth Section.svg

Cementas – mineralizuota, panaši į kaulą medžiaga, dengianti dentiną plonu sluoksniu danties šaknies srityje. Dažniausiai cementą dengia emalis, ir jeigu cementas nesiekia emalio, o dentinas siekiasi su burnos ertme, prasideda ėduonis. Histologijoje skiriamos dvi cemento rūšys: pirminis (neląstelinis, skaidulinis) ir antrinis (ląstelinis, osteocementas).

Apydantis[taisyti | redaguoti kodą]

Dantų šaknys prie žandikaulių alveolių sienų prisitvirtina jungiamojo audinio skaidulų pluoštais. Šie pluoštai ir kiti jungiamojo audinio elementai tarp alveolės ir cemento vadinami apydančiu (lot. periodontium).